Didelis darbštumas - liga?

Negalėdami realizuoti savo poreikių vienoje sferoje, pavyzdžiui, nesutardami su šeimos nariais, nepritapdami bendraamžių grupėje, visą savo energiją, dėmesį, jėgas nukreipiame į kokią nors veiklą. mokslas, darbas ilgainiui užgožia visa, kas mus supa. Tai tampa vienintele niša, po kuria slepiamės nuo kasdienių rūpesčių, slogių minčių, užpildome neišsipildžiusių lūkesčių, svajonių tuštumą.

Padeda užsimiršti

Anot psichiatro psichoterapeuto Olego Dutovo, per didelis darbštumas, uolumas, pareigingumas tikrai negali būti laikomi ligos požymiu. Yra nemažai iš prigimties energingų, mėgstančių ir su malonumu dirbančių savo darbą žmonių. Pasitaiko ir vadinamųjų genijų, visą laiką kupinų įvairiausių idėjų. Jie gali kurti, projektuoti, dirbti ištisas dienas, miegoti vos kelias valandas per parą, tačiau toks gyvenimo ritmas nekenkia nei jų savijautai, darbingumui, nei rezultatyvumui.

Puiku, kai žmogus suranda širdžiai mielą užsiėmimą, kasdien noriai atlieka savo pareigas, džiaugiasi profesiniais laimėjimais, kurie patenkina jo dvasinius ir materialinius poreikius, teigė gydytojas. Tačiau neretai pasitaiko tokių žmonių, kurie paprasčiausiai neįsivaizduoja savo gyvenimo be tam tikros veiklos.

Juos mažai domina, kas vyksta aplinkui, kaip dėl jų nuolatinio užimtumo jaučiasi artimieji, draugai, prisiima per didelę atsakomybę, nes nepasitiki kitais ir yra tikri, kad geriau už juos pačius niekas tam tikros užduoties negalės atlikti, nemoka atsipalaiduoti, nes nesiliauja galvoję apie tai, ką turi nuveikti iki kitos dienos, savaitės, mėnesio pabaigos, kaip viską suspėti laiku, naktimis ilgai negali užmigti, galvodami, kad savo darbą būtų galėję atlikti kur kas geriau, jei turėtų truputį daugiau laiko, jei savo verkšlenimais nebūtų sutrukdęs nuolat viskuo nepatenkintas bičiulis, kolega...

Su darbu susijusios problemos yra lengvai suvokiamos bei suprantamos dažniausiai būna aišku, ką turime daryti, ko iš mūsų tikimasi, ką patys norėtume pasiekti. Tačiau darboholikas niekada nebūna patenkintas savo veiklos rezultatais, nesidžiaugia laimėjimais, sielojasi dėl menkiausios klaidos, nesusipratimo ir pan.

Šis sielvartas užgožia rimtesnes, ramybės neduodančias, kartais tik pasąmonėje glūdinčias problemas nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, žemą savęs vertinimą, nemokėjimą bendrauti, baimę pasirodyti silpnu, nekompetentingu, nevykėliu, prarasti bendradarbių pasitikėjimą, pripažinimą, patį darbą kaip vienintelę užsimiršti padedančią priemonę.

Skatina tėvai

Nemažai tėvų, bent kartą gyvenime susidūrę su bedarbyste, kaip įmanydami stengiasi to išvengti ateityje, o kartu ir vaikams nuo mažų dienų įskiepija mintį, kad kažką pasiekti galima tik labai sunkiai dirbant. Jie nuolat kartoja, kad sūnus ar dukra privalo būti geriausi, protingiausi, darbščiausi, pralenkti kitus savo sugebėjimais bet kurioje srityje, nuolat siekti tobulumo, tam tikrų tikslų (kartais net nepasiekiamų) įgyvendinimo, nebijoti sunkumų, nes žiaurios konkurencijos sąlygomis išgyvena tik stipriausieji.

Tokiose šeimose galioja vienintelė taisyklė jei ką nors darai, daryk tai nepriekaištingai. Dažnai girdėdamas tokius pamokymus, vaikas pradeda bijoti nuvilti savo tėvus, neatitikti jų lūkesčių, bijo padaryti menkiausią klaidą, gauti blogesnį pažymį, pasirodyti kvailu ar silpnu ir būti už tai nubaustas. Todėl po pamokų jis iš karto eina namo, kasdien mokosi iki išnaktų. Kitiems pomėgiams, bendravimui su kitais vaikais nelieka laiko, sykiu ir noro.

Gyvenimo tikslu tampa geriausi įvertinimai, aplinkinių žavėjimasis bei pagarba ir tėvų pagyrimai. Kartais, užuot išsiaiškinę vaiko blogos nuotaikos, nepasitikėjimo savimi, nesutarimų su bendraamžiais priežastį, tėvai pataria tiesiog nekreipti į tai dėmesio ir susirasti kokį nors įdomų užsiėmimą.

Taip savo nesėkmes, sielvartą, abejones, nerimą ir kitus sielos ramybę drumsčiančius išgyvenimus vaikas pripranta skandinti moksluose, vėliau darbe. Darboholiku gali tapti ir šeimos narių menkai vertinamas, mažai dėmesio gaunantis asmuo, kuriam sunkus darbas padeda pelnyti pripažinimą ir pagarbą bendradarbių kolektyve.

Kenkia sveikatai

Gydytojo teigimu, nuo darbo priklausomi žmonės visas jėgas, energiją nukreipia į mėgstamą ar būtiną veiklą. Dažniausiai jie laikomi idealiais darbuotojais  niekada neatsisako papildomo darbo, nereikalauja mokėti už viršvalandžius, nes pinigai nėra darboholikų gyvenimo tikslas  svarbu pats darbo procesas. Tačiau per didelis darbo krūvis gali pakenkti savijautai.

Persidirbant organizmas gamina daugiau adrenalino. Jo antplūdis sukelia jausmą, kad esi labai energingas, jauti, kaip verda kraujas, atrodo, galėtum ir kalnus nuversti, ne tik dar vieną menką užduotėlę atlikti. Todėl darboholikai nepastebi nuovargio, išsekimo, ypač jei vartoja įvairius stimuliatorius kavą, stiprią arbatą, rūko marihuaną, geria organizmo reakcijas žadinančius cheminius preparatus.

Nuolatinis pervargimas, stresas gali būti galvos skausmo, širdies, virškinamojo trakto ligų, skrandžio opos, miego, psichikos sutrikimų, kitų negalavimų priežastimi. Tokie žmonės nemoka atsipalaiduoti, negali pakęsti savaitgalių, švenčių dienų, kai negali dirbti. Jie retai eina atostogų, nes nedirbdami jie lieka akis į akį su savo realiomis ar tariamomis problemomis, tampa irzlūs, nervingi, viskuo nepatenkinti, jaučiasi suglebę, apatiški. Be to, nuolat jaučiasi vieniši, nesuprasti, neturintys bendraminčių.

Vietoj vaistų  poilsis

Psichiatro O.Dutovo teigimu, nuo pervargimo būtina gydytis poilsiu. Negalima tiesiog pasakyti nemoku atsipalaiduoti ir toliau save alinti  reikia susirasti būdą, kuris padėtų nukreipti mintis kita linkme.

Darboholikai turėtų peržiūrėti savo darbotvarkę, paskirstyti laiką taip, kad nereikėtų nuolat skubėti, dirbti stresinės situacijos sąlygomis, planuojant dieną, į ją būtina įtraukti kokią nors malonią veiklą  susitikimą su seniai matytu bičiuliu, išvyką į gamtą su šeima, galima nueiti į kiną, teatrą, įdomų renginį, susirasti naują pomėgį, pradėti sportuoti. Gal naujas užsiėmimas ne tik leis praplėsti akiratį, patirti malonių įspūdžių, patobulinti socialinius įgūdžius, bet ir padės išspręsti kai kurias problemas, nuo kurių žmogus bando pasislėpti savo darbo kabinete.

Dienraštis Klaipėda