Sėkmę lemia emocinis intelektas

Emocinis intelektas – patikimesnis profesinio ir asmeninio gyvenimo sėkmės rodiklis nei darbo patirtis arba IQ (intelekto koeficientas).

Valdo emocijas

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja terminas „emotional intelligence“ - emocinis intelektas. Tačiau mokslas vis dar neatrado tikslaus šios sąvokos apibrėžimo.

Emocinė kompetencija apibūdinama kaip gebėjimas suvokti savo jausmus, emocinę kitų būseną, teisingai vertinti ir kontroliuoti savo emocijas bei konstruktyviai jas reikšti, taip pat daryti įtaką kitų žmonių elgesiui. Emocinis intelektas leidžia valdyti savo emocijas.

Daro įtaką karjerai

Daugybė tyrimų rodo, kad intelekto lygis yra svarbi žmogaus charakteristika. Tačiau ji nenusako, ar žmogui sekasi gyvenime. Amerikiečių psichologų tyrimai parodė, kad būtent emocinio intelekto dėka žmogus kyla profesijos srityje, jam sekasi asmeninis gyvenimas. Siekiant didesnių laimėjimų darbe, emocinės kompetencijos reikšmė keturis kartus didesnė nei intelekto.

Emocinė kompetencija leidžia užmegzti ir palaikyti santykius su draugais, giminaičiais, kolegomis. Tokie žmonės socialiniu požiūriu atrodo sėkmingesni, juos rečiau apninka depresija.

Kiekviename žmoguje slypi emociniai sugebėjimai, iš kurių susideda emocinė kompetencija. Juos galima ugdyti visą gyvenimą.

Kenkia sėkmei

Harvardo universitete atlikto tyrimo duomenimis, vadovo darbo efektyvumą 15 procentų lemia jo intelektas, 85 procentais – emocinė kompetencija. Kai vadovas emociškai nestabilus, kompanijoje prasideda destabilizacija. Vadovas privalo išmokti valdyti savo ir darbuotojų emocijas, jeigu nori, kad įmonė sėkmingai veiktų.

Į mane kreipėsi vienos kompanijos savininkas, kuris pastaruoju metu nuolat patirdavo stresą. Dėl jo emocinio nestabilumo organizacijoje prasidėjo nesklandumai, padidėjo kadrų kaita, darbuotojai mažiau parduodavo, nes jiems persidavė vadovo nervingumas.

Emocinės kompetencijos ugdymo konsultacijos vadovui leido suvaldyti savo emocijas, efektyviau bendrauti su pavaldiniais, sumažėjo kadrų kaita. Padidėjo darbuotojų suinteresuotumas, jie ėmė mažiau sirgti.

Galima išsiugdyti

Dar jautriau į emocinę kompetenciją reaguojama tose įstaigose, kurių darbuotojai patys moko kitus. 10 metų stažą turinti pedagogė skundėsi bloga nuotaika, buvo nepatenkinta darbu, jai stigo kolegų ir vaikų supratimo. Padidėjęs pedagogės niršulys ėmė stabdyti jos profesinę raidą. Emocinės kompetencijos konsultacijos leido mokytojai geriau dirbti.

Dažniausiai sėkmingiau dirba tie pedagogai, kurių emocinės kompetencijos koeficientas didesnis. Jie mažiau konfliktuoja, geriau supranta vaikus, patenkinti darbu.

Anketinė apklausa parodė, kad vaikai pirmenybę teikia tokiems mokytojams, su jais yra atviresni, greičiau užmezga kontaktą. Šie pedagogai patys gali išmokyti vaikus emocinės kompetencijos, tai yra nepasinerti vien tik į savo jausmus, bet mokėti suprasti kitus, jų jausmus ir emocijas.

Emocinis intelektas patrauklus todėl, kad emocijų valdymas – įgūdis, kurį galima išsiugdyti.

Viktorija Gončarova, psichologė, dienraštis Klaipėda