Kodėl jūsų nepriima į darbą?
Darbo paieškos procesas ne tiktai sunkus, bet ir gana skausmingas žmogui. Gana sunku būti renkamo vaidmenyje, laukti atsakymo, gauti atsakymus – visą šitai nepakeičiamai veikia savimeilę ir mažina žmogaus savęs vertinimą.
„Jūs mums netinkate, mes išrinkome kitą kandidatą“ – tokią frazę priimti nelengva ypač jei žmogus girdi ją ne pirmą kartą. Atsiranda nepasitikėjimas savo jėgos ir kompetencija, kad darbo susirasti išvis nepavyks. „Kažką aš padariau ne taip? O gal papildomus kursus eiti? O gal reikėjo kalbėti labiau įsitikinus?“.
Galima baigti papildomus kursus, be to ir pasitikėjimas savimi niekam nepamaišė, tačiau ar visuomet esmė mumyse? Juk mes pamirštame, „kitoje pusėje“ yra gyvi žmonės, su savo viltimis, motyvais ir priežastimis neimti į darbą būtent to žmogaus.
Sulėtinto veikimo bomba
Kartą aš dalyvavau kandidato atrankoje į kažkokią statybos kompaniją, ekonomisto pareigoms finansų skyriuje. Buvo pravesta nemažai pokalbių, dalis darbo ieškotojų buvo siunčiami į pokalbį su skyriaus vadovu. Ir štai pasirodė nuostabi mergina – su aukštuoju ekonominiu išsilavinimu, laisvai kalbanti angliškai (stažavusi užsienį), darbo patirtimi ir t.t. Be to, labai geranoriška, rami. Mes apsidžiaugėme – radome idealų kandidatą. Bet vadovas jos kandidatūrą atmetė. Mergina nesuprato – „aš gi tikau pagal visas pozicijas ir žinau net daugiau nei reikalaujama, o priėmė studentę, be jokios patirties“. Vėliau aš girdėjau, kaip vadovas sakė savo draugui – taip pat skyriaus vadovui – „toks bendradarbis kaip lėto veikimo bomba, ji žino darbą geriau nei aš, pajaučiau tai iškart, kad po metų ji užims mano vietą. Aš geriau paimsiu mergaitę, kurios akyse būsiu profesionaliai aukštos klasės“.
Grožis – tai baisi jėga
Ir sunkiame darbo paieškos darbe grožis paprastai nebūna kliūtimi, nors kartais panašiai atsitinka. Mano draugė dirba personalo menedžere nedidelėje firmoje ir jai paskyrė rasti darbuotoją pardavimo skyriui. Penkių dienų bėgyje ji išstudijavo anketas, charakteristikas, kalbėjo su kandidatais. Po to leido man – „Negaliu išsirinkti! Vienas turi patirties – neturi išsilavinimo, kitas – atvirkščiai, trečias – gražus ir bendraujantis, bet neturi nei vieno, nei kito“.
Kitą dieną mes ėmėme studijuoti anketas. „Rasa“ – aš parodžiau jai lapelį – „žiūrėk! Štai mergina – ir išsilavinimas ir patirtis. Tu su ja kalbėjai?“. „Taip – atsakė Rasa, piešdama rutuliukus ant lapo.
- Ir kaip?
- Gerai. Bendrauti moka, kalba taisyklingai.
- Tai kodėl tu skundeisi, kad nieko nėra? Ir tokia simpatiška, sprendžiant iš nuotraukos. Paskambink jai ir pakviesk į darbą. Paskambinsi?
- Ne, - pasakė Rasa, braukydama pieštuku.
- Bet kodėl?
- Dėl to, kad simpatiška... Ji nepaprastai simpatiška, ji gražuolė, kokių maža! Ką aš beprotė, kad savo Dariui tokį stebuklą paskirsiu? Kad jis į ją kiekvieną dieną po 8 val gręžiotųsi? Na jau ne!
Rasa iš anketų krūvelės ištraukė vieną, su nepatrauklios išvaizdos merginos fotografija, patraukė prie savęs telefoną.
Pasirinkimo įvairovė
Šią istoriją papasakojo man pažįstama, kuri keletą mėnesių aktyviai ieškojo į darbą vadovo padėjėjos arba sekretorės – referentės. Ją pakvietė pokalbiui į kompaniją, gaminančią maisto produktus, paprašė atsinešti dvi fotografijas – 3x4 ir „neoficilią, natūralią“. „Aš atvažiavau į ofisą – pasakoja Jurga, - užpildžiau duotą anketą, su manim kalbėjosi, prižadėjo paskambinti savaitės pabaigoje. Praėjo viena, po to kita, bet skambučio nesulaukiau ir aš nusprendžiau paskambinti pati. Man atsakė nuobodus balsas, kad aš nepraėjau atrankos ir pasiūlė pasiimti fotografijas...“.
Kada Jurga atvažiavo, menedžerio nebuvo ir ji lauko jo koridoriuje, kurį plovė sena valytoja. „Atėjai įsidarbinti?“ – paklausė ji. „Ne, atvažiavau kai ko paimti, o jūsų vadovės nėra“ – atsakė Jurga.
„A! Gali Monikos paklausti, direktoriaus pavaduotojos, gal ji tau atneš?“ Jurga pasidomėjo: „Ir kaip nauja pavaduotoja?“ „Kodėl nauja?“ – nusistebėjo valytoja – sena. Jau kelinti metai dirba...“ „Kaip?“ – pasimetė Jurga – „o kodėl naujos ieškojo?“. Senutė nusijuokė – „jie amžinai taip! Susipyksta su direktoriumi, Monika iš karto gąsdina, šaukia – mane visur priims. O direktorius iš karto liepia duoti skelbimą, o po to Monikai fotografijas ir popierius parodo – matai kiek į tavo vietą. Tiktai sušvilpk! Tada ir susitaiko, jie seniai dirba kartu, jau 7 metai“. „Aš pasijaučiau pastumdėle“ – sako Jurga – „išeikvojau laiką, atvažiavau, kažko tai tikėjausi, o mane išnaudojo kaip masalą“.
Kada mes ieškome darbo, darbdaviai įvertina ne tik mūsų išsilavinimą, žinias, įgūdžius, patirtį it t.t., bet ir daug ką kitą. Atsakius mes besikankindamos galvojam, kas mumyse ne taip, kodėl pirmenybė teko kažkam kitam. Tačiau reikia galvoti ir apie tai, kad, atėjusios į nežinomą organizaciją, mes visiškai nežinom susidariusios padėties, reikalavimų iš naujo darbuotojo.
Reikia prisiminti ir tai, kad renkantis naują kandidatą įtakoja ir asmeniniai motyvai, ir netgi tokie, apie kuriuos mes neįsivaizduojam. Todėl nereikia visas nesėkmes suversti tiktai sau ir laikyti save blogu specialistu. Paprasčiausiai šita vieta „jūsų“, o tai reiškia, kad jūs būtinai rasite „savo“.
