Viršininkų savivalė

Baimė netekti darbo drąsina viršininkų savivalę
 
Darbdaviai prašo pasiaiškinimų, kaip pavaldiniai praleidžia laisvalaikį, priekabiaujama prie pareikalavusiųjų savo teisių.

Situacija, kai vairuotojui po prašymo suteikti atostogas vasarą, o ne kitu metų laiku, jo darbo automobilis pakeičiamas į prastesnį, nėra išskirtinė. Nemažai darbuotojų vengia abejoti darbdavio teisumu ir visai nereiškia savo pageidavimų.

Šiais metais rengiant Pareiškėjų apsaugos nuo susidorojimo per darbo santykius įstatymą, bus atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kiek dirbančiųjų darbe patiria įvairius bauginimus. Europos Sąjungos šalyse 2000 metais rengto tyrimo duomenimis, tokį spaudimą patiria 9 procentai dirbančiųjų.

Tylėti - ne išeitis

Visiškai suprantamas noras nesipykti su viršininkais, tačiau profesinių sąjungų atstovai įspėja, jog dėl gautos drausminės nuobaudos prarandama pirmumo teisė išsaugant darbo vietą.

Lietuvos profesinės sąjungos Sandrauga, jungiančios 62 įmonių profesines sąjungas, pirmininkas Kęstutis Juknis kas mėnesį dalyvauja 6-8 teismo posėdžiuose.

Juose jis atstovauja darbuotojams, prašantiems įvertinti darbdavio skirtą drausminę nuobaudą, kurių griežčiausia - atleidimas iš darbo.

Darbdavys, skirdamas nuobaudą profesinės sąjungos padalinio (firmos profesinės sąjungos) renkamojo organo nariui, sprendimą turi suderinti su profesine sąjunga, tačiau įsakyti darbdaviui panaikinti net ir neteisėtai skirtą nuobaudą gali tik teismas.

Lietuvos komercijos ir kooperacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Reginos Vaičiulionytės teigimu, nemažai žmonių nutyli abejones, jog buvo nesąžiningai nubausti. Jie nesikreipia į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas, nes nenori pyktis su darbdaviu.

Galvoja, jog ilgainiui viskas aprims, ir vėl bus gerai. Tačiau pamiršta, jog dėl drausminės nuobaudos, mažinant etatų skaičių, jie bus realūs kandidatai į bedarbius. Pirmumo teisę likti darbo vietoje turi pavyzdingi darbuotojai, - kalbėjo R.Vaičiulionytė.

Profesinių sąjungų vadovai neneigė, jog, suabejojus darbdavio teisumu, santykiai pablogėja, tačiau kas garantuos, jog ir vėliau nebūsi nepagrįstai nubaustas ar terorizuojamas?

Nebaudžia, kai reikia

Valstybinėje darbo inspekcijoje skundai dėl darbo drausmės pažeidimo neišskiriami. Pernai tarnyba gavo 3120 skundų. Daugiausiai - dėl kolektyvinių darbo sutarčių sudarymo, darbo apmokėjimo.

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Mindaugo Plukto nuomone, neretai darbdaviai savo teise bausti darbuotoją (skirti pastabą, papeikimą ar atleisti), kai tikrai to reikia, nepasinaudoja. Net trisdešimt procentų žuvusiųjų darbe buvo neblaivūs. Tačiau nebuvo nušalinti nuo darbo. Kai kurie darbdaviai girtavimo darbo metu gal ir nepastebėjo, tačiau neatmetama galimybė, jog kai kurie tai praleisdavo pro pirštus.

Baisu tik iš pradžių

Darbas man prasideda aštuntą valandą ryto. Nuobaudos vos negavau dėl to, jog dar prieš aštuonias buvo nukritusios vieno vaiko sauskelnės, - pasakojo viena Kauno vaiko raidos klinikos Lopšelis auklėtojų.

Jos kolegei buvo pareikšti priekaištai, jog neatliko slaugytojos pareigų. Berniuką su negalia prižiūrėti turi slaugytojos, o ne auklėtojos, - aiškino moteris.

Auklėtojos, priklausančios profesinei sąjungai, įsitikinusios, jog vyr. gydytojos Audronės Prasauskienės akyse nebegeromis darbuotojomis tapo reikalaudamos savo teisių. Vienos jų teigimu, buvo tiesiai šviesiai pareikšta, jog ji bus atestuota tik tuomet, jei išstos iš profesinės sąjungos.

Lopšelio moterys visiems engiamiems darbuotojams linkėjo ryžto, stiprybės, drąsos ir patarė nepasiduoti. Pasak jų, iš pradžių prieštarauti viršininkams buvo tikrai baugu. Bet baimė praėjo. Jau pripratau. Kitos bendradarbės mūsų nesišalina, palaiko, bet tyliai, - sakė kaunietė.

Paklausta, ar nešovė į galvą mintis išeiti iš darbo, ji papurtė galvą. Šiais laikais darbai nesimėto. Pagalvoji apie šeimą, vaikus ir kovoji, - kalbėjo auklėtoja, pritariant kolegei.

Susikeitė dienomis

Kauno vaiko raidos klinikos Lopšelis darbuotojų santykius aiškinosi ir teismas. Jis panaikino auklėtojai Allai Černi skirtą griežčiausią nuobaudą - atleidimą iš darbo.

Vyriausiosios gydytojos įsakymu A.Černi buvo nubausta dėl to, jog visą darbo dieną nepasirodė darbe. Pasak auklėtojos, ji pasinaudojo klinikoje nusistovėjusia tvarka, jog darbuotojams leidžiama dirbti pakeistu grafiku, jei tam neprieštarauja administracija.

Laikinai einanti vyr. slaugytojos pareigas M.Jakubauskienė leido susikeisti darbo dienomis su auklėtoja V.Vasiliauskiene, ir tai patvirtino raštiškai, - paaiškinime rašė A.Černi.

Teismas nusprendė, jog moteris į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių. Ji buvo grąžinta į darbą, jai priteista daugiau kaip 3 tūkstančiai litų atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką.

Pasitaikė blogi juristai

A.Prasauskienė teigė, jog auklėtojos skundžiasi dėl pasikeitusių reikalavimų. Pasak jos, anksčiau nebuvo konkrečiai apibrėžtos jų pareigos. Dabar auklėtojų darbas vertinamas palyginus skirtingose grupėse augančių vaikų vystymąsi. Jei vaikas apleidžiamas, su juo nebendraujama, jis blogiau vystosi, - aiškino vyr.gydytoja.

Ji teigė, jog A.Černi skirtą ir vėliau atšauktą nuobaudą ne ji viena susigalvojo. Viskas buvo derinta su juristais. Yra gerų ir blogų gydytojų, yra gerų ir blogų juristų, - pasakojo A.Prasauskienė.

Pasak vadovės, jokios įtampos tarp jos ir darbuotojų nėra. Aš nekonfliktuoju, nes neturiu tam laiko ir energijos. Viskas yra normalu, kiek tai įmanoma šimto septyniasdešimties žmonių kolektyve, - teigė Lopšelio vyr.gydytoja.

Atšaukė be teismo

Pasikeitus Viktoro Kuprevičiaus vidurinės mokyklos direktoriui, direktoriaus pavaduotoja Rima Marija Malinauskienė pasijuto vertinama kaip nekompetentinga specialistė. Nepuoliau jai virti kavos ir panašiai, - aiškino, kodėl pateko į nemalonę, R.M.Malinauskienė.

Naujoji direktorė Irena Švėgždienė jai buvo skyrusi nuobaudą už kelių moksleivių bylų ir reikalingų dokumentų nesutvarkymą ir neišsiuntimą. Registruoti ir siųsti dokumentus yra mokyklos raštinės vedėjos pareiga.

Papeikimas buvo atšauktas be teismo. Tam užteko įsikišti Sandraugai ir išaiškinti, jog bausti profesinės sąjungos padalinio renkamojo organo narį nesuderinus su profesine sąjunga yra draudžiama.

Paprašyta pakomentuoti situaciją, I.Švėgždienė teigė, jog viskas jau išsiaiškinta. Pavaduotoja kuo puikiausiai dirba ir nemanau, kad reikia grįžti prie senų įvykių, - kalbėjo direktorė. Daugiau nuobaudų vadovė nėra skyrusi, tačiau, R.M.Malinauskienės teigimu, jai nuolat yra parodoma, jog mokykloje yra nepageidaujama.

Dirbk kitų darbus

Vilkijos apylinkių seniūnijos komunalinio ūkio inžinierius Arūnas Bačiūnas papeikimą taip pat gavo už jam nepriklausančių pareigų nevykdymą.

Jis buvo įpareigotas nuvykti į Padauguvėlės kaimą ir pateikti, kiek, kokių ir kokios vertės medžių buvo iškirsta minėtame kaime. Vyras buvo nubaustas už tai, jog nenustatė medžių vertės. Tačiau tai, kaip matyti iš komunalinio ūkio inžinieriaus pareiginių nuostatų, į jo pareigas neįeina.

Be to, nuobauda paskirta beveik po pusmečio, nors įstatymuose numatyta, jog drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo.

Teismas panaikino papeikimą ir Vilkijos apylinkių seniūnijai priteisė 6 litus pašto išlaidų valstybei.

Pasitaiko, jog darbuotojai baudžiami ir dėl savo kolegų klaidų. Raseiniuose viena moteris papeikimą gavo, suklydus personalo skyriaus darbuotojams. Šie į moters atostogas vieną šventinę dieną įskaičiavo kaip paprastą dieną. Jai laiku, tai yra diena vėliau, grįžus į darbą, jau laukė papeikimas, nes viršininkai, pasitikėjo personalo skyriaus darbu.

Moteris kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir ši pripažino darbdavį klydusį.

Dienraštis Kauno diena