Spąstai dirbantiems namuose

Pavargę nuo žadintuvo plyšavimo kas rytą ir nuolatinių eismo kamščių, daugelis mūsų ryžtasi dirbti namie. Ir nustebę suvokia, kad problemų atsiranda nė kiek ne mažiau, nei dirbant biure. Kaip jas spręsti?

Paskutiniais metais nuotolinis darbas pasidarė madingas. Visi įmanomi tyrimai parodė, kad žmogaus, dirbančio namie pagal individualų grafiką, naudingo veikimo koeficientas didesnis nei būtų, jei jis kasdien sėdėtų biure. Darbdaviai tokiu būdu taupo įstaigos nuomą, patys darbuotojai taip pat išlošia – ir ne tik laiko, rašo žurnalas "Zdorovje".

Daugumai svarbiausia – pasijusti bent sąlygiškai laisvu žmogumi ir nebūti „biuro planktonu“. Taupomi nervai (jokių įkyrių kolegų ir povandeninių intrigų srovių) ir jėgos (jei nori, po pietų gali pusvalandį snustelėti). Gali kontroliuoti savo laiką, daugiau keliauti, būti su šeima – tiesiog svajonė, už kurią dar ir moka pinigus!

Vis dėlto dauguma distancinio darbo privalumų, atidžiau įsižiūrėjus – tiesiog iliuzija. Kokie?

Kaip viską suspėti

„Dirbdamas namie, efektyviau planuosiu savo laiką. Dirbsiu efektyviau, ir tai išeis į naudą ir man, ir mano vadovui“.

Tipinė klaida. Ėmę dirbti namie, dauguma nustebę suvokia, kad negali normaliai darbuotis, kai jų niekas nekontroliuoja. Visą dieną mėgaujatės ilgai laukta laisve, o atėjus vakarui suprantate, kad nieko nė nepradėjote daryti.

Ką daryti? Įsisąmoninti, kad pirma, ko reikalauja darbas namie – tai savidisciplina, mokėjimas planuoti savo dieną ir nusistatyti prioritetus. Vadovo-kontrolieriaus vaidmenį atliekate jūs pats, apsiginklavęs laiko planavimo principais. Visus darbus paskirstote valandomis ir neatsitraukiate dėl menkniekių. Tai padaryti nelengva, juk aplink tiek pagundų! Mylimiausia sofa, internetas, lentyna su DVD diskais... Netgi niekad per daug nemėgta namų ruoša gali pasidaryti viliojanti.

Laiko planavimo specialistai rekomenduoja dieną padalyti į tris dalis, kiekviena po 2,5 valandos.

Pavyzdžiui, nuo dešimtos iki dvyliktos dirbate, paskui pusvalandį ilsitės – pietaujate, gulite ant sofos su knyga. Bet lygiai po pusvalandžio reikia vėl grįžti prie darbo. Prisiverskite susikaupti ir nesiblaškykite. Po dviejų su puse valandų – vėl pertrauka. Jei laikysitės tokios grafiko, vakaras liks laisvas maloniems dalykams: bendravimui su namiškiais, susitikimui su draugais, parodoms, teatrams ir pan.

Bendravimo genijus ar sociofobas?

„Naujasis grafikas leis man pagaliau daugiau laiko leisti su draugais, susitikti su kolegomis ne pas vadovą ant kilimėlio, o malonioje neformalioje aplinkoje.“

Faktai kalba priešingai. Kad ir kiek žmogus būtų išdirbęs kompanijoje, išeidamas iš kolektyvo jis nustoja būti jo dalimi. Kadangi jis dabar nebeverda biuro gyvenime, ryšys su buvusiais kolegomis silpnėja. Daugumai toks posūkis būna visai netikėtas ir, galimas daiktas, sukelia depresiją. Ima trūkti niurgzlio vadovo, įprasto biuro triukšmo, kolegų juokų ir kitų malonių smulkmenų, kurios anksčiau atrodė nesvarbios.

O ir su draugais dažniau matytis neišeina, juk jų gyvenimo būdas nepasikeitė ir po darbo jie skuba namo.

Gyvenimas ima atrodyti nevisavertis, darbas nesiseka, kaupiasi nuoskaudos ir pyktis ant žmonių, kurie, regis, buvo tokie artimi, o dabar tavimi visai nesidomi. Vietoje komforto, apie kurį svajojome, palikdami biurą, gauname tik nusivylimus.

Ką daryti? Žmonės skirstomi į dvi kategorijas: vieniems užtenka savęs, o kitiems bendravimo reikia kaip oro. Jei jūs priklausote pastariesiems, veikiausiai dirbti namie jums nepavyks. Pabandykite rasti darbą, kur dalį dienos reikėtų praleisti biure. Nemėgstantiems bendrauti taip pat ne viskas klosis puikiai: dėl ilgo atitrūkimo nuo žmonių jiems gali išsivystyti tikra sociofobija. Jiems žmonės ir taip ne per daug reikalingi, o dabar – visai nebūtini. Sociofobija gydoma bendravimu su žmonėmis, nors ir ne kasdieniu.

Rūpinkis savimi – įsigyk šunį

“Štai nustosiu kasdien važinėti į darbą ir imsiu rūpintis savimi – kasdien eisiu pasivaikščioti, ilsėsiuos, užsirašysiu į sporto klubą, kuriam anksčiau neužteko laiko ir jėgų...“

Žmogui, dirbančiam namie, regis, atsiveria visos galimybės pradėti gyventi „žmoniškai“, bet praktikoje viskas pasirodo toli gražu ne taip. Kai nereikia kas rytą kažkur keltis ir eiti, dauguma mūsų, paklusdami įgimtam inertiškumui, išvis nustoja krutėti. Kaip ryte atsisėda prie kompiuterio, taip vakare atsikelia. Kelionės į virtuvę dar vieno puodelio arbatos ar kavos visaverte mankšta nepavadinsi, ir net liekniausi ima pilnėti.

Nejudant pablogėja širdies darbas, silpnėja raumenys, kūnas praranda judrumą. Galiausiai genda nuotaika, kyla vaidai su aplinkiniais, nepasitenkinimas savimi... O mes taip tikėjomės, kad naujas grafikas mūsų gyvenimą pavers įdomesniu, ramesniu ir geresniu...

Ką daryti? Žinoma, galima nusipirkti abonementą į sporto klubą ir pasistengti nepraleisti užsiėmimų, bet yra ir kitų būdų atsikratyti nereikalingų kalorijų. Pats paprasčiausias – organizuoti darbo vietą taip, kad jums nuolat reiktų judėti. Kompiuteris, faksas, telefonas, spausdintuvas – visi šie reikmenys turi stovėti maksimaliu atstumu vienas nuo kito. Tuomet jums teks dažniau palikti darbo stalą.

Nevenkite namų ruošos. Namų tvarkytoja – gerai, bet pusvalandis su siurbliu sudegina suvalgyto pyragėlio kalorijas.

Yra ir dar gudresnis būdas išsaugoti linijas. Įsigykite šunį. Jis neleis jums ilgai sėdėti vienoje vietoje ir vers eiti pasivaikščioti bent penkis kartus per dieną!

Kiaurą parą poste

„Namie galėsiu dirbti nors ir kiaurą parą, o vadinasi – daugiau uždirbti“.

Viena vertus, tai išties patogu – jūs visada „darbo vietoje“, pasiruošę įvykdyti užduotį ar susitikti su klientu. Bet kita vertus, tai vieni nemalonumai ir jums, ir kaimynams, ir namiškiams. Be to, prie jūsų pasiruošimo dirbti kiaurą parą visi greitai pripras – ir iš žmogaus pavirsite į voverę rate. Ribos tarp darbo ir poilsio išnykimas – tiesiausias kelias link stresų ir chroniško nuovargio sindromo. Ar jums to reikia?

Ką daryti? Jei lankytojai ateina pas jus namo, aptarkite savo grafiką su tais, kuriuos tai gali paveikti – su namiškiais ar kaimynais. Jūsų darbas neturi niekam trukdyti. O kad nepavirstumėte vovere rate, iš anksto nuspręskite, kiek dirbsite ir kokį laiką skirsite darbui. Aptarkite tai su darbdaviu, jei tokį turite – ir neviršykite savo normų.

„Netrukdykite!“

„Nebebūsiu motina gegutė, daugiau laiko praleisiu su vaikais, o ir pamokas tikrinsiu ne telefonu. Ir su vyru pradėsiu daugiau bendrauti.

Kaip rodo patirtis, šioms džiaugsmingoms svajonėms išsipildyti nelemta. Vaikai ir namų rūpesčiai neišvengiamai koreguos ir jūsų planus. Ir erzins. Įsivaizduokite: jūs bandote pabaigti skubų projektą, reikia susikaupti, o vaikutis apsiavė stepo batelius ir užsispyręs kartoja žingsnelius. Ir nuoširdžiai nesupranta, ko jūs pykstate.

Sunkiausia – paaiškinti namiškiams, kad net jei jūs kasdien nevažinėjate į darbą, tai nereiškia, jog jus galima trukdyti dėl menkniekių. Ką daryti? Pasiruoškite išgirsti pavydžių replikų: „Būti laisvai samdomam sunku, bet vis geriau nei dirbti“. Pasikalbėkite su namiškiais, paaiškinkite naujojo grafiko ypatumus ir leiskite jiems suprasti, kad darbas namuose nereiškia, jog automatiškai virstate namų šeimininke ir visi namų rūpesčiai gulasi ant jūsų pečių. Ne, ne ir dar kartą ne. Skubių darbų atveju ant savo darbo stalo tiesiog pasistatykite lentelę su užrašu „Netrukdykite!“.

www.delfi.lt