Juokas = kompanijos gerovė
Darbovietės gerovė rimtas reikalas. Kai kalbos apie su stresu susijusias ligas, persitempimą darbe ir t.t. tapo kasdienybe, organizacijų vadovai ėmėsi ieškoti būdų, kaip sukurti linksmą, sveiką ir produktyvią darbo atmosferą.
Iki šiol daugelis organizacijų nuvertindavo juoko reikšmę darbe, laikydami jį trukdžiu gerai atlikti darbą. Toks požiūris gali būti paremtas ir stereotipiniais posakiais per kančias į žvaigždes, be noragų nebus pyragų, mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs bei visais kitais, teigiančiais, kad darbas rimtas dalykas, ir linksmybėms jame ne vieta.
Atrodo, imame suvokti, kad visos tos kančios mus tiesiog žudo, o rezultatai toli gražu ne geriausi. Įdomu, jog tai patvirtina ir moksliniai tyrimai. Naujausi Kanados finansinių institucijų tyrimai parodė, kad daugiausia pasiekė tos kompanijos, kurių vadovai dažniausiai pasitelkdavo humorą.
Tyrimai taip pat parodė, kad juokas padeda pagerinti fizinę būklę. Stanfordo universiteto daktaras Wiljamas Frajus nustatė, kad nusijuokus 200 kartų sudeginama tiek pat kalorijų, kaip 10 minučių mankštinantis kardiotreniruokliu.
Kitais tyrimais nustatyta, kad po juoko pliūpsnio kraujo spaudimas sumažėja iki sveikesnio lygio. Juokas taip pat aprūpina kraują deguonimi, suteikia energijos, atpalaiduoja raumenis, pagerina širdies ir kvėpavimo organų darbą. Be to, nustatyta, jog juokas įtakoja imuninę sistemą. Anot Visuomenės sveikatos mokyklos (Kalifornija) specialistų L. Berko ir L.Lindos, juokas ją stiprina. Imuninė sistema aktyviau kovoja su antigenais.
Kai praverčia humoras
Tad kokie tie požymiai, rodantys, kad darbovietėje praverstų gero juoko dozė? Anot šv.Tomo universiteto profesoriaus Tomo Kulmano, reikėtų atkreipti dėmesį į du svarbiausius faktorius.
Pirmasis sunkiai įvykdomos užduotys. Pavyzdžiui, esate paprašytas atlikti darbą, kuriam neužtenka laiko, pinigų, jam nepalankūs įstatymai, etc. Arba jums reikia įtikti nepaprastai reikliam klientui ar įdiegti darbe nepopuliarias taisykles.
Antrasis tai nenuspėjami ir nekontroliuojami dalykai. Tai netikėtos, stresą sukeliančios situacijos bei organizacijos ar valstybės sprendimai, kurie turi tiesioginės įtakos jūsų darbui, tačiau jūs negalite jų valdyti.
Kažką primena? Kulmanas pateikia televizijos serialo Mash pavyzdį. Medikų grupė čia susiduria su abiem minėtais faktoriais. Jų darbas gydyti sužeistus kareivius, kurie pasveikę vėl eina kariauti ir vėl yra sužeidžiami. Gydytojai negali kontroliuoti ir nuspėti situacijos, ir niekada nežino, kiek sužeistųjų bus atvežta. Aukštesnės jėgos priima įvairius sprendimus dėl karo, kurie įtakoja jų darbus ir gyvenimus.
Vienintelis situacijų, kurių negalime valdyti, kontrolės būdas slypi reagavime į jas. Mes galime pasijuokti arba pulti į neviltį. Dažnai juokas yra vienintelis racionalus atsakymas, ir tam, kad išgyventume, turime rasti būdą susidoroti su panašiais nemalonumais.
Mokėjimas pasijuokti iš savęs ir iš situacijos sumažina įtampą ir mes lengviau susitaikome su tuo, kas nepakeičiama. Juokas taip pat suteikia fizinės energijos ir išgyvenimui reikalingo sugebėjimo greitai atgauti fizines bei dvasines jėgas.
Šiais pasikeitimų ir netikrumo laikais mūsų vidinis juokdarys gali būti vienintelis išsigelbėjimas. Leiskime jam ištrūkti dirbsime ne tik sveikesnėje aplinkoje, bet ir pagerinsime santykius su bendradarbiais. Grupė, kuri kartu žaidžia, puikiai dirba kartu!
DELFI.lt