Įtampa darbe: priežastys, pasekmės ir kaip jos atsikratyti

Dėl nūdienos ekonomikos pokyčių, kai įmonės jungiasi, bankrutuoja ar dėl kokių nors priežasčių nutraukia savo veiklą, tūkstančiai žmonių lieka be darbo. Kiti gi perkeliami į kitą darbo vietą, gauna jiems neįprastas užduotis ir nuolat galvoja, kiek laiko jie dar galės čia dirbti.

Nauji vadovai, gamybos kompiuterizavimas, prastesnės socialinės garantijos ir jausmas, kad norint išlaikyti esamą ekonominį statusą reikia dirbti vis ilgiau ir sunkiau – visa tai darbuotojams kelia didžiulę įtampą, rašo apahelpcenter.org.

Reklama

Darbo praradimas stipriai sukrečia žmogų, pastebimai pablogėja jo fizinė sveikata, atsiranda įtampa šeimoje, nerimas, depresija, netgi iškyla savižudybės pavojus. Darbo netekimas keičia žmogaus gyvenimą visomis prasmėmis – keičiasi dienotvarkė, žmonių, su kuriais tenka bendrauti, ratas, finansinės galimybės ir taip toliau.

Bejėgiškumo jausmas

Bejėgiškumo jausmas – universali darbe patiriamos įtampos priežastis. Bejėgiškumą jaučiantį žmogų pradeda kankinti depresija ir ją lydintis beviltiškumo bei nesaugumo jausmas. Toks žmogus nekeičia situacijos ir nesistengia jos išvengti, nes jį persekioja nuojauta, kad nieko neįmanoma padaryti.

Sekretorės, padavėjos, vadybininkai, redaktoriai, policininkai ir medikai – šių profesijų atstovai patiria daugiausiai įtampos, nes jiems tenka tenkinti kitų žmonių poreikius, taikytis prie jų dienotvarkės, sunku kontroliuoti įvykius.

Darbuotojai dažnai skundžiasi turintys per daug atsakomybės ir per mažai valdžios, kad su jais nesąžiningai elgiamasi, jie jaučiasi išnaudojami. Su šia įtampa darbuotojai gali susidoroti, burdamiesi į profesines sąjungas ar kitas organizacijas, taip pat galima parašyti skundą darbovietės administracijai ar tiesiogiai pasikalbėti su tiesioginiais viršininkais.

Pareigybinė instrukcija

Kiekvienas darbuotojas turi turėti surašytą tikslią pareigybinę instrukciją. Tai tarsi sutartis, kurios privalu laikytis. Žinoma, galima dėl kažko nesutikti, arba reikalauti, kad kažkas būtų įrašyta. Svarbiausia, kad su darbdaviu rastumėte kompromisą. Pareigybinėje instrukcijoje aiškiai išdėstomi jūsų ir jo lūkesčiai.

Kai nesijaučiate savame kailyje

Prisiminkite seną patarlę: „Rask mėgstamą darbą ir daugiau dirbti nebereikės“. Dauguma suaugusių žmonių darbe praleidžia 25 proc. savo gyvenimo. Kitaip tariant, jeigu dirbate mėgstamą darbą, jums pasisekė. Jeigu jaučiatės taip, lyg būtumėte ne savo vietoje, įtampa kenks jūsų darbo produktyvumui, o netrukus atsilieps ir jūsų sveikatai.

Žinoma, yra daugybė priežasčių, dėl ko žmonės lieka dirbti darbuose, kurie jiems visiškai netinka ar nepatinka. Vieną pagrindinių priežasčių galima būtų pavadinti „auksiniais antrankiais“ – tai reguliarus atlyginimas, garantuota pensija, kitos socialinės garantijos, įvairūs priedai, kurie pririša žmogų prie darbo nepriklausomai nuo įtampos pasekmių.

Daug kas dirba nemėgstamus darbus arba tuos, kurių nesugeba deramai atlikti. Pasakyti, kad reikia susirasti mėgstamą ar geriau sugebėjimus atitinkantį darbą kur kas lengviau, nei tai padaryti. Blogiausia yra tada, kai žmogus nežino, kokį darbą norėtų dirbti ir koks jam geriausia tiktų.

Traumuojantys atsitikimai darbe

Kai kurie darbai iš esmės yra pavojingi, kiti gi susiklosčius tam tikrai situacijai gali tokiais tapti. Kriminalistai, gaisrininkai, greitosios medicininės pagalbos automobilių vairuotojai, kariškiai ar gelbėtojai dažnai tampa siaubingų scenų liudininkais. Dar daugiau – jie patys dažnai atsiduria pavojaus akivaizdoje.

Paprastai tokių profesijų atstovai suvokia situaciją ir sugeba su ja susidoroti. Vis dėlto kartais įstringa koks nors kraupus epizodas, kuris periodiškai išnyra iš praeities, tampa košmaru. Dėl to gali atsirasti miego sutrikimai, kaltės jausmas, baikštumas.

Pasitaiko atvejų, kai ir iš pažiūros eiliniai darbai gali traumuoti: bendradarbis, viršininkas ar klientas grasina fiziniu susidorojimu, autobusas patenka į avariją, darbuotojas paimamas įkaitu. Tokie įvykiai gali tapti potrauminio streso sutrikimo sindromo priežastimi, dažnai gali prireikti netgi specialistų pagalbos.

Darbo aplinka

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įtampą darbe kelia aplinka – triukšmas, privatumo trūkumas, prastas apšvietimas, bloga ventiliacija, prasta oro temperatūros kontrolė, neatitinkančios reikalavimų sanitarinės sąlygos.

Organizacinė painiava, pernelyg autoritariškas ar į kritiką orientuotas vadovavimo stilius taipogi kelia psichologinę įtampą. Čia vėl gali padėti būrimasis į darbuotojų organizacijas. Kaip darbuotojas privalo tinkamai atlikti savo darbą, taip darbdavys privalo užtikrinti jam tinkamas darbo sąlygas.

Jeigu niekas nepadeda ir darbo aplinka toliau kelia įtampą, geriausias būdas to išvengti – naujas darbas. Nors darbo paieškos taip pat susijusios su stresu, ypatingai šiais nedarbo laikais, tačiau nuolatinė įtampa darbe – kur kas baisiau.

DELFI.lt