Gandai ir paskalos - svarbesni už teisybę
Paskalos, kuriomis jūsų kolegos dalijasi stovėdami prie vandens aušinimo aparato, gali pakenkti jūsų reputacijai net ir tuo atveju, jei jie visi žino, kad tos paskalos yra melas. Atlikę naują tyrimą mokslininkai nustatė, kad norint susidaryti nuomonę apie žmogų gandai gali būti svarbesni už tiesioginius stebėjimo duomenis.
Paskalos dažniausiai būna neigiamo pobūdžio, bet tyrimas parodo, kad apkalbėjimas už akių ne visuomet būna kenksmingas, rašo sciencenow.sciencemag.org. Apkalbos sustiprina grupės normų suvokimą ir socialinius ryšius. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad žmonėms perduodama informacija rūpi labiau, jei ji būna susijusi su tos pačios lyties ar amžiaus asmenimis.
Be to, apie aukštesnę padėti užimančius asmenis dažniausiai perduodamos neigiamos paskalos, o apie draugus – teigiamos. Tokiu būdu plepėjimas formuoja žmonių reputaciją. O kadangi nuo reputacijos priklauso tai, kaip žmonės sugeba dirbti kartu, mokslininkai nori išsiaiškinti, kaip plepalai įtakoja kitų žmonių nuomones.
Norėdamas tai išsiaiškinti, Maxo Plancko evoliucinės biologijos institute (Vokietija) studijuojantis mokslų daktaras Ralfas Sommerfeldas su kolegomis pasinaudojo kompiuteriniu žaidimu. Devynių studentų grupelės buvo susodintos prie stalo. Jiems buvo duota po nešiojamąjį kompiuterį, o jų vietos buvo atskirtos pertvaromis, kad vieno studento sprendimai nebūtų žinomi kitam.
Kiekviename žaidimo raunde studentai turėjo nuspręsti, ar duoti jam iš anksto priskirtam partneriui tam tikrą pinigų sumą, ar ne, nors partneris pačiam pinigus skiriančiam studentui nebuvo žinomas. Jei pinigų perdavimas įvyksta, teigiama, kad studentai bendradarbiavo.
Vėliau žaidime buvo keičiamasi partneriais. Studentams taip pat buvo teikiama papildomos informacijos: mokslininkai studentams atskleisdavo kokius sprendimus jų skirtasis partneris yra priėmęs anksčiau, ką apie juos manė jų ankstesni partneriai. Galimų nuomonių pavyzdžiai: „dosnus žaidėjas“ arba „bjaurus šykštuolis“. Į vėlesnius žaidimo raundus mokslininkai įtraukė ir paskalų apie žaidėjus nuotrupų.
Neseniai leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuoto tyrimo autoriai nustatė, kad žaidėjams pateikus duomenis apie jų partnerių ankstesnius sprendimus ir kitų žaidėjų komentarus (arba pačių mokslininkų komentarus, parašytus apsimetus žaidėjais), žaidėjai daugiau dėmesio kreipė į komentarus. Blogos paskalos žaidėjams buvo svarbiau nei daug dosnių sprendimų.
„Žmonės savo požiūrį į pasaulį gali priderinti prie kitų žmonių požiūrio. Jie nenori išsiskirti. Tam tikra prasme tai baugina“, - sakė R.Sommerfeldas.
Viskonsino universiteto (JAV) antropologas Kevinas Kniffinas įspėjo, kad bendradarbiavimas realiame pasaulyje yra sudėtingesnis.
„Svarbu pripažinti galių skirtumo egzistavimą. Kadangi vienų žmonių nuomonė yra svarbesnė nei kitų, didesnė būna ir svarbesnių nuomonių įtaka“, - sakė K.Kniffinas.
R.Sommerfeldas pripažino, kad realiame pasaulyje esama veiksnių, į kuriuos jo tyrime neatsižvelgta. Pasak jo, kartais būna daugiau nei vienas paskalų šaltinis, o žmonės neretai žino, kuris iš paskalų šaltinių yra patikimesnis. Be to, už žaidimo ribų dalijimasis paskalomis gali būti rizikingas: paskalų skleidimas gali pakenkti patiems liežuvautojams.
www.delfi.lt
