Kuo lietuviams neįtinka nuotolinis darbas?
Beveik keturi iš dešimties dirbančių Lietuvos įstaigose ir įmonėse nėra visiškai patenkinti nuotoliniu darbu ir labiausiai baksnoja ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo išsitrynimą. Tokias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt
Dar ne taip seniai dauguma mūsų tik svajojo apie tai, kad galės į darbą nueiti per keletą minučių, kiek trunka kelias, sakykim, iš virtuvės į svetainę. Ne vienas pavydėjo programuotojams, kuriems nuotolinis darbas jau kuris laikas tapo vos ne norma. Gi darbo rinkos ekspertai dar prieš metus kitus ginčijosi, kiek stipriai augs dirbančiųjų iš namų skaičiai. Bet atėjo COVID-19 ir ilgai nelaukęs didžiąją dalį mūsų išginė lauk iš biurų. Kai kurie iš namų dirba jau nuo pirmojo karantino pradžios. Per tiek laiko paaiškėjo, kad darbas už biuro ribų nėra toks idealus ir nuostabus, kaip buvo galvota ar pranašauta. Tai rodo ir mūsų specialistų atlikta apklausa, kurios metu 969 Lietuvos dirbančiųjų klausėme, kuo jiems neįtiko darbas per nuotolį.
Ribos ir komandos dvasia
Kaip paaiškėjo, daugiausia respondentų skundėsi dėl darbo ir asmeninio gyvenimo ribų išsitrynimo. Kad dirba ir prieš oficialią darbo pradžią ir po pabaigos skundėsi 11,8 proc. apklausos dalyvių. Kiek dažniau tai akcentavo moterys. Antras pagal populiarumą nusiskundimas – tai nepakankamas socialinis kontaktas su bendradarbiais, dėl to silpnėjanti komandos dvasia. Į tai dėmesį atkreipė 9,4 proc. respondentų. Įdomu, kad trūkinėjančiais socialiniais ryšiais su kolegomis dažniau skundėsi vyresni nei 30-ies darbuotojai.
Namuose sunku susikaupti. Taip aiškina 4,2 proc. dalyvavusių apklausoje. Įdomu, kad tuo besiskundžiančių moterų buvo mažiau nei vyrų. 4 proc. atsakiusių į klausimą „Kuo jums nepatinka nuotolinis darbas?“ pastebėjo, kad dirbant ne iš biuro pailgėja darbo reikalų svarstymai ir sprendimų derinimai. 3,8 proc. skundėsi, kad tenka dirbti prastesnėmis sąlygomis nei darbe – nelabai tinkama kėdė, stalas ar kiti darbo vietos atributai. 1,9 proc. nurodė, kad namie dirba prastesne įranga (kompiuteriu, telefonu) nei turėjo darbe. Iš tikrųjų, įmonės ir įstaigos, darbo vietoje aprūpinusios dirbančiuosius stacionariais kompiuteriais, prasidėjus pandemijai nepasirūpino portatyvine technika, tad darbuotojai darbo užduotimis priversti naudoti asmeninius kompiuterius. Dar tiek pat respondentų pastebėjo, kad kyla problemų jungiantis prie darbovietės informacinių sistemų, nes dažniausiai naudojamos įvairios apsaugos priemonės, kurios ne visada tinkamai veikia. Dažniau su duomenų perdavimo sistemomis bendros kalbos nesuranda moterys.
Neoficiali informacija gaunama kitaip?
Ir tik pusė procento atkreipė dėmesį, kad visiems sutūpus namuose išnyko neoficialus įvairių gandų, paskalų, kuriais neoficialiai keitėsi darbuotojai, kanalas. Juk dabar nesikalbama rūkomajame ar tiesiog biuro koridoriuje ar kavinėje šalia darbovietės. Labai netikėta, kad šio kanalo išnykimą paminėjo tik stipriosios lyties atstovai. Dar 2,5 proc. dalyvavusių apklausoje tarp pateiktų nuotolinio darbo minusų išvis nerado savojo.
Nors nepatenkintų darbu už biuro ribų prisirinko kone 40 proc., pamėgusių galimybę nueiti į darbą per minutę ir nenusiavus šlepečių buvo irgi nemažai – net 32,3 proc. Šiems dirbantiesiems nuotoliniame darbe viskas tinka. Darbu niekur neišeinant daugiau patenkintos moterys ir kaip bebūtų keista, vyresni nei trisdešimties dirbantieji.
Tačiau turime dar 27,8 proc. tokių, kurie kiekvieną dieną turi palikti jaukius namus ir vykti į darbovietę. Čia matome atvirkščią tvarką: dirbančių darbo vietoje, o ne namie daugiau tarp vyrų, taip pat tarp tų darbuotojų, kam dar 30 ar mažiau. Galima būtų daryti prielaidą, kad jaunesni tiesiog mažiau saugosi viruso, nes, kaip teigia mokslininkai, atsparesni šiai infekcijai, o vyrų darbai dažniau tokie, kurių neišeina pasiimti į namus.
