Koks atlyginimas lietuviams ne per mažas?

Jei 2007 m. sutinkančių dirbti už mažiau nei 350 eurų buvo net 29,2 proc., tai šiemet vertinančių save taip kukliai beliko tik 3,5 proc., teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs mažiausio galimo atlyginimo tyrimą.

Per dešimt metų, praėjusių nuo 2007-ųjų, minimali mėnesio alga ūgtelėjo daugiau negu dvigubai - nuo 173,8 iki 380 eurų. Dar greičiau pūtėsi pragyvenimo, ypač sostinėje, kaina. O darbuotojų badas darbdaviams šiuo metu tapo vos ne didžiausiu galvos skausmu. Be to, į darbo rinką per dešimtmetį atėjo jauni žmonės, turintys didesnių lūkesčių dėl atlyginimo ir mažiau nuolankumo savo darbdaviui nei ankstesnės kartos. Kaip parodė mūsų tyrimas, kurio metu apklausėme 1786 dirbančiuosius Lietuvoje, gerokai pakilo ir mažiausias netto („į rankas“) atlyginimas, už kurį darbuotojas dar sutiktų dirbti. Ypač ženkliai padidėjo darbuotojų savęs įvertinimas įvedus eurą.
 

„Kukliausiųjų“ dalis susitraukė

Prieš dešimt metų net 64,1 proc. Lietuvos dirbančiųjų mažiausios algos lūkesčiai nepersirito per 579 eurų ribą. Iš jų beveik 30 proc. kartelę buvo nuleidę dar žemiau – ties suma netgi mažesne nei 350 eurų, o 5,2 proc. iš viso sutiko dirbti už 232 eurų ar dar kuklesnį atlygį.

2015-ųjų pradžioje tokių, kam suma iki 579 eurų dar buvo rimti pinigai, beliko 42 proc., o 350 eurų tinkama alga laikančių skaičius smuko iki 6,4 proc.

Prasidėjus 2017-iesiems, patenkintų minimaliu atlygiu, siekiančiu daugiausiai 579 eurus, beliko tik 30 proc., o už mažiau nei 350 eurų sutiko dirbti tik 3,5 proc. apklaustųjų.Greičiausiai tam didžiausios įtakos turėjo pernai metais šuoliavusios prekių ir paslaugų kainos bei ekonomistų prognozės, kad šiais metais viskas dar stipriau brangs.Tad asmenų, kuriems pageidaujama mažiausia alga prasideda nuo 580 eurų ar yra didesnė, dabar turime 69,5 proc. Iš jų beveik 28 proc. nurodė, kad dar sutiktų dirbti už 580-729 eurus, 14,9 proc. įvardijo kaip tinkamą mažiausią 730-869 eurų, 11,7 proc. - 870-1159 eurų darbo atlygį. Tų, kam minimali alga prasideda bent jau nuo 1160 eurų per mėnesį „į rankas“ šiemet prisirinko 9,5 proc., o nuo 1500 eurų – 5,5 proc. 2007 m. minimalios algos brūkšnį ties 1160 eurų ar didesne suma brėžė tik 7,6 proc. apklaustųjų.

Moterų lūkesčiai kuklesni

Kiek kitaip skaičiai išsidėstė vertinant pagal darbuotojo lytį. Štai šiemet daugiausiai vyrų pasirinko kukliausios algos rėžį nuo 580 iki 729 eurų. Moterys buvo dar atsargesnės – tarp jų populiariausia buvo 351-579 eurų siekianti minimali alga. Nurodžiusių kad sutiktų dirbti tik, jei mažiausia alga siektų 1160-1500 eurų, tarp moterų buvo 3 kartus mažiau nei tarp vyrų. Panašiai skyrėsi ir procentas tų, kam minimali alga prasideda nuo 1500 eurų.

Logiškai atrodo minimalaus atlyginimo lūkesčiai pagal išsilavinimą. Baigę tik vidurinę dažniau sutiko dirbti už 579 eurų ir kuklesnę algą. O sutinkančių darbuotis bent jau už 1160-1500 eurų mažne penkiskartus daugiau buvo tarp įgijusių aukštąjį išsilavinimą.

Nors gajus stereotipas, kad dabartinis jaunimas dažnai nepamatuoja savo lūkesčių ir neturėdamas stažo vis tiek tikisi didelio atlyginimo, apatinė darbo rinkos naujokų lūkesčių riba nėra jau taip aukštai. Tie, kas neturi darbo patirties arba ji yra trumpesnė nei 5 metai, dažniausiai rinkosi 351-579 eurų minimalų atlyginimą, o tarp labiau patyrusių darbuotojų populiariausia buvo 580-729 eurų minimali alga. Pageidaujančių uždirbti bent 1160-1500 eurų tarp neseniai dirbančių buvo daugiau nei triskart mažiau nei tarp turinčių solidesnį įdirbį.