Šiandien dirbantieji Lietuvoje labiau mąsto apie ateitį ir kaupia „nenumatytiems“ atvejams. Tai lėmė ne tik pergyventa ekonominė krizė, bet ir sugriežtėjusios nedarbo pašalpų sąlygos bei didėjanti pačių dirbančiųjų savimonė. Neatmestina ir pagerėjusi finansinė gyventojų padėtis, kai yra iš ko atidėti „juodai dienai“. Neretai, apsidraudžiama šalia pagrindinio darbo turint ir kitų pajamų. Papildomą darbą, cvmarket.lt duomenimis, turi beveik kas ketvirtas dirbantysis. 8 proc. „suka“ nedidelį nuosavą verslą ar uždirba iš turto nuomos, investicijų.
Štai dar per ekonominį sunkmetį, 2009-aisiais, net 45 proc. dirbančiųjų teigė be darbo neišsilaikysiantys net vieno mėnesio. Juk kylančios ekonomikos sąlygomis greitai susirasti darbą ne vienam atrodė jokia problema. O daugiau trijų mėnesių žadėjo tverti vos 22 proc. darbo rinkos dalyvių, teigiama portalo pranešime.
Tačiau dabar apsirūpinę tiek, kad galėtų išgyventi daugiau nei tris mėnesius ir per tą laiką susirasti naują darbą, teigia jau 35 proc. dirbančiųjų. Atitinkamai sumažėjo ir netaupančių. Jei prieš penkis metus tokiu buvo kas antras, tai dabar negalvojantis apie „juodą dieną“ yra tik kas trečias dirbantysis.
Įdomu, kad daugiausiai darbuotojų tikina galintys be darbo pajamų išsilaikyti daugiau nei ketvirtį metų. 17 proc. teigia be darbo pragyvensiantys daugiausiai vieną, 9 proc. – du ir 6 proc. - tris mėnesius.
2014 m.
