Giminaičiai privačiose įmonėse: gerai ar blogai?
43 proc. visų dirbančių Lietuvos įmonėse tvirtina, kad jų darbovietėje dirba per giminystės ar draugystės ryšius įsidarbinę asmenys. Beveik 15 proc. nurodo, kad tokių savo įmonėje jie suskaičiuoja penkis ir daugiau.
Viešojoje erdvėje jau skelbti visuomenę gerokai suerzinę faktai apie didelę giminaičių koncentraciją Lietuvos savivaldybėse, taip pat prieš kurį laiką fiksuotą „švogerių“ gausą valstybinio kapitalo įmonėse. Tačiau būtina pasakyti, kad skaičiai tikriausiai būtų didesni, jei tirti būtų ne tik nepotizmo, bet ir kronizmo, kai susisaistoma draugyste ar pažintimis, taip pat artimų ryšių per panašius interesus ar abipuses paslaugas, reiškiniai. Būtent, pastaruosius ir sunkiausia išsiaiškinti. Be to, visi minėti reiškiniai sutinkami ne tik viešajame, tačiau ir privačiajame sektoriuje.
„Švogerius“ atpažįsta
Pabandėme nustatyti, kokiu mastu įsidarbinimas per giminystę ar kitokius artimus ryšius yra paplitęs Lietuvos įmonėse. Dirbančiųjų prašėme įvertinti, kiek jų bendradarbių yra atėję į įmonę per giminaičių ar pažįstamų protekciją.
Kad jų darbovietėje yra žmonių, patekusių į ją kraujo ar kitokių ryšių dėka, nurodė net 43 proc. apklaustųjų. 15,7 proc. visų respondentų mano, kad tokių pas juos įmonėje yra vienas-du, 6,3 proc. suskaičiavo trys-penki, o 14 proc. net daugiau kaip penki. Dar 7,2 proc. prisipažino, kad per pažintis ar giminystę gavo darbą patys.
Tik 24 proc. dalyvavusių apklausoje pareiškė, kad jų įmonėje atėjusių per protekciją nėra, 30,9 proc. teigė negalintys atsakyti, dar 2,1 proc. respondentų paaiškino, kad jų darbe visi giminės, nes tai šeimos įmonė.
Jautresni - vyresnieji
Vertinant pagal dirbančiųjų amžių, paaiškėjo, kad vyresni nei 30 metų darbuotojai dažniau nurodė didesnius dirbančių per protekciją asmenų skaičius ir rečiau teigė, kad tokių asmenų jų darbovietėje išvis nėra. Anot Vilniaus politikos analizės instituto, neseniai vykdžiusio nepotizmo supratimo tyrimus, ekspertų, „nepotizmo situacijas geriausiai atpažįsta vyresnioji karta. Tai galima paaiškinti tuo, kad jie ilgiausiai įsitraukę į darbo rinką, turi patirties.“
Bet ar ryšių arba giminystės panaudojimas įsidarbinimui privačiame sektoriuje yra normalus reiškinys? Juk štai net ir JAV 22 proc. jaunesnių nei 30 metų amerikiečių nurodė, kad dirbs tam pačiam darbdaviui ir tuo pat metu, kaip ir jų tėvai. Taip byloja JAV Surašymo biuro tyrimo metu surinkti duomenys. Priedo, ir Lietuvoje ne viena įmonė naujo darbuotojo ieško apklausdama jau esamą personalą, gal kas gali parekomenduoti ką nors iš savo draugų ar giminaičių. Ir ši praktika neblogai veikia, nes vargu ar kas norės siūlyti prastą darbuotoją, mat paskui tai gali atsiliepti ir rekomendavusiojo reputacijai.
Nepotizmas – kliūtis stambesniems
Kaip rodo Vilniaus politikos analizės instituto tyrimo duomenys, didelė dalis dirbančiųjų tai vertina neigiamai. Anot instituto tyrimų vadovo Gintaro Šumsko, „beveik 70 proc. respondentų teigia, kad [dėl nepotizmo] didelė dalis gabių žmonių nepatenka į darbo rinką ir dėl to galimai Lietuva netenka talentų.“
Tačiau vienareikšmiškai pasmerkti nepotizmo ar kronizmo apraiškas privačiame sektoriuje vargu ar įmanoma. Ir patys Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai savo rekomendacijose dėl nepotizmo tramdymo mini didesnes privataus verslo bendroves. Mat mažos įmonės, ypač pradėjusios veikti neseniai, dažnai neturi finansinių galimybių mokėti geresnius atlyginimus, nėra įsitvirtinusios rinkoje, tad patikėti jų vadovais ir įsidarbinti sutiks ne kiekvienas iš gatvės atėjęs pretendentas. Be to, aišku, kaip savi žmonės dirba, kokia jų darbo kultūra, kas juos motyvuoja. Mažuose miesteliuose įsikūrusios įmonės taip pat neretai įdarbina giminaičius ir pažįstamus, nes darbuotojų pasiūla neretai labai maža. Šiais laikais populiarūs startuoliai dažniausiai taipogi prasideda nuo kelių giminaičių ar studijų draugų, kurie ir sugalvojo verslo idėją arba ja patikėjo.
Tačiau verslui įsisukus ir išsiplėtus, tikrai rekomenduotina įtraukti žmonių iš pašalies. Jie atneš naujų idėjų ir naujų įgūdžių, taip pat teigiamai atsilieps pačios įmonės gyvybingumui bei reputacijai darbo rinkoje.
