Galimą darbdavį lietuviai jau vertina ir pagal jo mokamą atlyginimą
Daugiau kaip penktadalis Lietuvos dirbančiųjų, susidomėję darbo pasiūlymu, jau pasinaudoja galimybe žvilgtelėti, kokius vidutinius atlyginimus moka galima darbovietė. Ypač, jei būsimas atlyginimas nėra nurodytas pačiame darbo skelbime.
Iki šiol, vertindami vieną ar kitą darbo pasiūlymą, lietuviai turėdavo ne tiek daug galimybių, pasižiūrėdavo potencialaus darbdavio interneto svetainę, patyrinėdavo skundų puslapius internete, dar pasidomėdavo giminaičių ar draugų, dirbusių pas darbdavį ar apie jį ką nors girdėjusių, nuomone. Gudresni patyrinėja tokios įmonės įsiskolinimus “Sodrai” ar peržiūri joje jau dirbančius darbuotojus per LinkedIn. Tačiau tik nuo šių metų vasario, kai „Sodra“ ėmė viešai skelbti vidutinius Lietuvos įmonių atlyginimus, tapo įmanoma sužinoti, kiek savo darbuotojams dosnus darbą siūlantis darbdavys. Žinoma, tai tik visų atlyginimų įmonėje vidurkis, bet, anot SEB banko Prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, „kai kurie darbdaviai jau patiria spaudimą, kad jie galbūt moka nepakankamai. Arba jiems reikia teisintis, aiškintis, kodėl pas juos vidutinis atlyginimas yra mažesnis. Tai labai gerai, nes konkurencija yra šios visuomenės variklis.
Tiesa, kaip paaiškėjo cvmarket.lt apklausus 1339 dirbančius Lietuvos įmonėse, iki šiol apie galimybę nemokamai pasižiūrėti bet kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, kurioje dirba bent trys darbuotojai, atlyginimų vidurkį, nežinojo net 29 proc. apklaustųjų.
Tačiau 22,7 proc. pareiškė, kad jau dabar tyrinėjo šiuos duomenis, gavę sudominusį darbo pasiūlymą. Dar beveik 5 proc. jau pasmalsavo, kokie atlyginimų vidurkiai pas konkurentus, o 6,7 proc. susižinojo, didesnis ar mažesnis jų dabartinis atlyginimas už bendrą darbovietės algų vidurkį. Dar 14,6 proc. teigė, kad „Sodros“ pateikiamą vidutinių atlyginimų rinkmeną peržiūrėjo skersai ir išilgai.
Buvo tarp Lietuvoje dirbančių asmenų ir tokių, kurių smalsumą prigesino įvairios priežastys. Štai 6 proc. teigė, kad atlyginimų vidurkių nežiūrėjo, nes tiesiog nenorėjo savęs liūdinti, 10 proc. – mano, kad šie skaičiai situaciją su atlyginimais įmonėje parodo itin netiksliai, o dar 6 proc. teigė, kad žinoti tokią informaciją jiems tiesiog neįdomu.
Pažymėtina, kad nežinančių apie galimybę susipažinti su vidutiniais atlyginimais daugiau buvo tarp moterų. O tarp vyrų buvo daugiau tokių, kurie, atlyginimų vidurkiams tapus viešiems, pasižiūrėjo viską, kas tik įmanoma. Beje, vyrai labiau nei moterys linkę eiti pas darbdavį dėl atlyginimo padidinimo.
Kiek netikėtai paaiškėjo, kad nežinojusių, jog tokius duomenis jau galima pasižiūrėti viešai ir nemokamai, gausiau buvo tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių dirbančiųjų. Užtat vyresni nei 30-ies metų apklausos dalyviai dažniau nei jaunimas tikrino savo galimų darbdavių dabar mokamus vidutinius atlyginimus.
Kaip rodo „Sodros“ statistika, šiuo metu viešai prieinami duomenys apie 44 410 darbdavių (pas kuriuos dirba bent trys darbuotojai) mokamas vidutines algas. Iš viso Lietuvoje bent vieną darbuotoją samdo per 100 tūkstančių įmonių.
