Atlyginimai darbo skelbimuose: skelbti ar ne?
Prieš porą dienų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas pasiūlė įpareigoti verslininkus darbo skelbimuose nurodyti siūlomą atlyginimą arba jo ribas. Tačiau nemaža dalis verslininkų mokėsimas algas jau nurodo savo iniciatyva, nesnaudžia ir patys darbuotojai.
Dar 2016 m., kokios algos tikėtis pretendentui, buvo nurodoma kas penktame estiškame (20,7 proc.), kas aštuntame lietuviškame (12,8 proc.) ir kas dvidešimt trečiame (4,4 proc.) latviškame darbo skelbime. Šiandien siūlomo atlyginimo neslepiančių dalis gerokai ūgtelėjo. Kaip rodo mūsų turimos gyvenimo aprašymų bazės paskutinių 12 mėnesių darbo skelbimų analizė, net 42 proc. lietuviškų ir 34 proc. estiškų pasiūlymų dirbti nurodo ir galimo atlyginimo intervalą.
Latvijoje gi nuo 2018 m. lapkričio 28 d. įsigaliojo prievolė visiems darbdaviams savo skelbimuose atskleisti siūlomos algos dydį. Kadangi CVMarket.lt dirba šioje rinkoje, matome, kad minėtas pokytis itin didelių nesklandumų darbdaviams nesukėlė. Dauguma jų sutiko nurodyti siūlomus atlyginimus. Tačiau buvo pasigesta aiškesnės valstybinių institucijų komunikacijos, kodėl toks pokytis reikalingas, kokia nauda darbdaviams ar darbo ieškantiesiems, ir ar ši informacija bus kaip nors naudojama prieš juos.
Pliusai ir minusai
Atlyginimo nurodymas skelbimuose turėtų naudos tiek darbdaviams, tiek ieškantiems darbo. Darbdavys, atskleidęs, kiek mokės, gali tikėtis sulaukti daugiau kandidatų, nes algos dydis yra vienas svarbesnių kriterijų sprendžiant dėl darbo patrauklumo. Taip pat tai galimybė sutaupyti laiko, mat darbdavys sulauks tik tų kandidatų, kuriuos tenkins siūloma alga. Tokiu būdu neteks gaišti laiko darbo pokalbiuose su kandidatais, kurių netenkina siūlomas atlygis ir jie tikrai nesutiks dirbti. Dar vienas niuansas - tai galimybė pamatyti, kokia įmonės pozicija atitinkamoje rinkoje, t. y. kokius atlyginimus siūlo konkurentai. Pastarasis argumentas gali būti ir su minuso ženklu, nes dalis įmonių nenorėtų viešai atskleisti savo atlygio sistemos.
Tuo tarpu pretenduojančiam į darbą atsiranda galimybė labai greitai įvertinti, ar darbo pasiūlymas patrauklus. Ypač tai aktualu darbininkiškų profesijų atstovams, mat atlyginimas dažnu atveju jiems gali būti svarbiausias darbo išsirinkimo kriterijus.
Atvirumą skatina trūkumas
Pastebėtina, kad mieliau siūlomus atlyginimus viešina darbdaviai, ieškantys deficitinių specialybių darbuotojų. Štai 2016 m. mokėsimo atlyginimo intervalą dažniausiai galima buvo rasti skelbimuose, skirtuose pardavimo vadybininkams, taip pat IT specialistams, administravimo sektoriaus darbuotojams. Per trejus metus deficitinių specialybių ar tų, kuriose darbuotojai dažnai keičiasi, sąrašas gerokai išsiplėtė – šiandien problema rasti ir paprastą aptarnavimo srities darbuotoją, todėl nestebina, kad tarp skelbimų su paviešintais atlyginimais daugiausiai skirtų būtent aptarnavimo sektoriaus darbuotojams (36,7 proc.). Juos seka administravimo (14 proc.), pramonės ir gamybos (12,7 proc.), mechanikos ir inžinerijos (7,2 proc.), pardavimų (4,7 proc.) specialistai. IT profesionalų paieškos skelbimai su nurodytais atlyginimais, prieš trejus metus, pagal gausą buvę antroje vietoje, šįkart į penketuką net nepakliuvo.
Kuris drąsesnis
Kaip parodė ir pačių darbo ieškančiųjų reakcija į T.Tomilino siūlomą prievolę darbdaviams, daugelis siūlančių save darbo rinkoje, sveikintų mokėsimų atlyginimų viešinimą. Bene dažniausias argumentas – laiko taupymas, mat dažnas specialistas, kiek gaus, dabar sužino tik nuvykęs pokalbio ar net perėjęs sudėtingą atranką. Tiesa, nemažai abejoja, ar bus tvirtas ryšys tarp to, ką siūlo ir to, ką iš tikrųjų mokės.
O kol kas kai kurie besidairantys darbo patys savo gyvenimo aprašymuose nurodo, kokio atlyginimo pageidautų. 2016 m. tokių drąsuolių būta tik kiek daugiau nei 26 proc. Ir vėl dažniausiai tarp jų sutinkame tuos, kurie puikiai suvokia savo vertę ir tai, kad tokių kaip jie specialistų trūksta. Tarp nenurodančių, kiek norėtų uždirbti, gausiausia buvo manančių, kad pirmą žingsnį turėtų žengti darbdavys (55,8 proc.), 11,6 proc. ginasi, „kad taip pas mus nepriimta“, o daugiau nei 16 proc. prisipažįsta, kad bijo: pusė, kad nugąsdins potencialų darbdavį, kita pusė, kad paprašys mažiau, nei darbdavys buvo suplanavęs mokėti.
