Interviu taktikos
Instrukcijų apie galimus atrankos interviu klausimus tikrai yra iš kur pasirinkti. Tiktai sudėtingiau susigaudyti jų daugybėje ir išsirinkti sau tinkamus. Bet prieš pasirenkant interviu klausimus, kas yra jau pati savaime labai plati tema, reikėtų apsispręsti dėl interviu taktikos. Kokią interviu taktiką pasirinktumėt, Jūsų pokalbis turi būti suplanuotas ir nuoseklus. Yra keletas tipų interviu, skirtų skirtingiems tikslams pasiekti.
Individualus
Tai kandidato ir vieno interviuotojo susitikimas. Jis, lyginant su kitomis interviu taktikomis, dažniausiai naudojamas ir panašiausias į realų pokalbį. Jis labiausiai neįtemptas tiek kandidatui, tiek interviuotojui, įgalinantis užmegzti artimiausią įmanomą kontaktą ir atvirai keistis informacija.
Kita vertus, šiam interviu daugiausiai galimybės padaryti klaidų vertinant kandidatus, nes interviu informaciją vertina tik vienas žmogus, o kaip žinia, nors ir kokie profesionalūs būtumėt, vis tiek asmeniškumų neišvengsite: jeigu jau nepatinka, tai nepatinka...
Etapinis
Tai atvejis, kai keletas interviuerių veda interviu vienas po kito su tuo pačiu kandidatu. Šiuo atveju galima priimti grupinį sprendimą ir sumažinti vertinimo subjektyvumą. Toks būdas labai patogus organizacine prasme: vietoj to, kad kviestume kandidatą keletą kartų susitikimams su sprendimą priimančiais asmenimis, galime tai padaryti per vieną atrankos etapą.
Grupinis
Tai būdas, kai vieno interviu metu kandidatą klausinėja keletas interviuotojų. Kaip ir etapinio interviu atveju, kandidatą gali vertinti keletas žmonių. Interviu dalyvių skaičius skiriasi. Dažniausiai jame dalyvauja vedantysis, kuris koordinuoja interviu procesą; specialistas, kuris gerai žino darbą (dažniausiai tiesioginis vadovas); personalo vadovas ir / arba psichologas.
Organizacine prasme šis būdas taip pat patogus: susirinkę vertintojai po interviu gali iškart susitarti dėl kandidato įvertinimo, o, pravedę keletą tokių pokalbių vieną po kito, palyginti kandidatus ir nedelsdami priimti sprendimą, kuriuos iš jų pasirinkti. Dažnai ne visi dalyviai turi reikiamų įgūdžių interviu vedimui, todėl prieš šį interviu reikia ypatingai gerai pasiruošti. Toks interviu yra žymiai didesnis stresas kandidatui lyginant su individualiu interviu.
Stresinis
Tai speciali taktika, kai stresas sukuriamas specialiai tam, kad būtų galima įvertinti, kaip kandidatas tvarkosi su įtampa. Gali būti naudojami įvairūs klausimai: labai asmeniniai, klausimai su iššūkiu ar kt. Galima bandyti erzinti kandidatą, kad išvestumėt jį iš pusiausvyros.
Tokių interviu metu interviueris dažnai kalba gana garsiai ir atrodo agresyvus. Nors interviu jau ir taip yra stresinė situacija daugumai kandidatų, tačiau papildomo streso sukūrimas padeda atsirinkti darbuotojus toms pareigybėms, kurios reikalauja labai didelio atsparumo stresui (policijos pareigūnams, daugumai pardavimo pareigybių).
Kitais atvejais tokį interviu vargu ar tikslinga naudoti pirmiausia dėl to, kad stresinėje aplinkoje atsidūręs kandidatas tampa uždaras, ir atvirą pokalbį užmegzti bei gauti norimą informaciją žymiai sunkiau. Antra, kandidatas gali atsisakyti dirbti organizacijoje, kuri jam pasirodė agresyviai nusiteikusi.
Telefoninis
Darbdaviui telefoninis interviu yra patogus tuo, kad taupo laiką. Dažniausiai naudojamas trumpas interviu patikslinti informaciją po CV peržiūros ir atsirinkti tinkamus kandidatus pirmam pokalbiui "akis į akį". Kartais darbdaviai daro ilgus išsamius telefoninius interviu, tačiau jų vertė, lyginant su susitikimu, abejotina, o ryšių kaina nemaža.
Tačiau yra situacijų, pvz., kai ieškote darbuotojo kitame mieste ar valstybėje, kai telefoninis interviu yra vienintelė galimybė pirminiams pokalbiams, ir apsimoka jį daryti išsamų tam, kad vėliau "akis į akį" susitiktumėte tik su keletu tikrai potencialių kandidatų.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad telefoninio pokalbio metu sunku užmegzti artimesnį kontaktą ir neverta tikėtis labiau asmeninės ar detalios informacijos. Po trumpo telefoninio interviu neskubėkite daryti išvadų, remdamiesi susiformavusiu pirmu įspūdžiu (balsas, kalbėjimo maniera ir pan.) - juk informaciją gavote tik savo ausimis.
Geriau, priimdamas sprendimą dėl tolimesnio kandidato tinkamumo, remkitės faktais ir gauta objektyvia informacija. Tačiau nepamirškite užfiksuoti ir tų mažų smulkmenų, kurias pastebėjote šio interviu metu - ateityje jos gali pasirodyti iš tikrųjų informatyvios ir svarbios, pvz. pastebėjimas, kad kandidatas ilgai galvoja prieš atsakydamas į kai kuriuos klausimus; prastai organizuojasi, kai reikia pasižymėti kažkokią Jūsų suteikiamą informaciją.
