"Sudegimas darbe" - mitas ar tikrovė?
“Sudegimo” darbe reiškinys dažniausiai pastebimas tarp darbuotojų, kasdien dirbančių su žmonėmis. Sąvoka „sudegimas” pirmą kartą paminėtas praėjusio šimtmečio 7-ojo dešimtmečio pradžioje.
Asocijuota socialinės psichologijos profesorė Anita Lasmanienė papasakojo, kad aplinka veikia žmogų, o žmogus veikia aplinką, išreikšdamas emocinį požiūrį.
Greičiau sudega tie, kurie nepatenkinti savo karjeros plėtra. Jeigu neįmanoma vertikaliai plėsti karjeros, tuomet viena nepasitenkinimo mažinimo galimybių yra kurti horizontalią karjerą – dirbant savo darbą siekti naujų įgūdžių ir praktikos.
Dažnai profesinį sudegimą sukelia rutina arba atvirkščiai - stiprios emocijos, susijusios su padidintu priklausymo organizacijai pojūčiu, polinkiu pasižymėti, pasidavimą autoritetui. Kiekvienoje profesijoje gali kilti grėsmė sudegti ir taip pat yra kūrybiškų sprendimų, padedančių apsaugoti nuo profesinio sudegimo. Pavyzdžiui, tarp buhalterių, dirbančių su skaičiais, sudegimas stebimas rečiau, tačiau egzistuoja rutinos rizika, kuri laikui bėgant gali sukelti profesinį sudegimą.
„Žmogui kas treji arba penkeri metai keičiant savo darbą, galimybė sudegti yra mažesnė. Tyrimai rodo, kad dažnai sudega žmonės iki 30 metų amžiaus, nes jų siekiai darbe yra labai intensyvūs,” – pasakoja A. Lasmanienė.
Profesorės nuomone, šiandien sudegimas yra savaime suprantamas dalykas, nes apie tai daug kalbama. „Žmogus perskaito, kad daugelis kenčia nuo profesinio sudegimo, ir pradeda ieškoti šių požymių savyje.“
Kaip pasireiškia profesinis sudegimas? Darbuotojas dažnai žiūri į laikrodį, didėja jo pasipriešinimas poreikiui eiti į darbą, dažnai jaučia pyktį, įsižeidžia, vis dažniau galvoja palikti darbą. Vyksta ir sveikatos būklės pokyčiai - sutrikęs miegas, dažni ir ilgai trunkantys silpnumo požymiai, sumažėjęs atsparumas infekcinėms ligoms, nuovargis ir bejėgiškumas visą dieną. Šiuo metu neįmanoma rasti vienareikšmio atsakymo į klausimą apie tai, kas yra pagrindinis sudegimo veiksnys. Mokslininkai siūlo šešis darančius įtaką veiksnius: reikalavimai darbuotojui neatitinka jo išteklių, noras būti savarankiškam darbe prieštarauja griežtai vadovybės kontrolei. Darbo ir asmenybės neatitiktys atsiranda dėl pernelyg mažo atlyginimo, nes darbuotojas kremtasi, kad jo darbas neįvertinamas. Tai vyksta ir tada, kai trūksta teigiamų tarpusavio santykių su kitais žmonėmis darbo aplinkoje. Darbo ir asmenybės neatitiktys gali atsirasti ir nesant supratimo apie teisingumą darbe. Sudegimui daro įtaką ir neatitiktys tarp asmenybės etikos principų ir darbo reikalavimų.
Kaip apsaugoti darbuotojus?
· Maksimaliai tiksliai išaiškinkite kiekvienam darbuotojui jo vietą bendroje firmos struktūroje, jo funkcijas, teises ir pareigas.
· Stebėkite savo firmos darbuotojų santykių ypatumus ir stenkitės sukurti psichologiškai palankų klimatą.
· Aptarkite su darbuotojais firmos augimo perspektyvas.
· Sukurkite tam tikras tradicijas viskam: apsirengimo stiliui, bendram poilsiui ir pramogų renginiams.
· Nepamirškite apie skatinimo ir apdovanojimų sistemą.
· Stebėkite darbuotojo tobulėjimą, praturtinkite darbą ir keiskite kadrus rotacijos principu.
Saugokite save!
· Būkite atidus sau – tai padės jums laiku pastebėti pirmuosius nuovargio požymius.
· Mylėkite save arba bent jau stenkitės patikti pats sau. Tai suteiks jums galimybę pasitikėti savimi ir teigiamai nuteiks.
· Nustokite ieškoti darbe laimės arba išsigelbėjimo.
· Nustokite gyventi kitų gyvenimą, gyvenkite savo gyvenimą, ir ne už kitus žmones, o šalia kitų žmonių.
· Raskite ir skirkite laiko sau pačiam.
· Mokykitės protingai apsvarstyti kiekvienos dienos įvykius.
· Jei labai norite kam nors padėti, paklauskite savęs: ar jam tikrai to reikia?
