Norite pasiekti karjeros aukštumų - išmokite klausytis
Aukštuomenės pokalbiai nuo senų laikų buvo išrinktųjų privilegija. Aristokratų palikuonis pokalbių meno mokė guvernantai ir retorikos mokytojai. Ir šiandien neįmanoma pasiekti karjeros aukštumų nemokant išlaikyti mandagaus pokalbio ir išklausyti pašnekovo.
Sutikime, išklausyti, ką sako kiti žmonės daug naudingiau nei kalbėti pačiam. Tai, ką pasakysite jūs, jums jau ir taip žinoma, o kito žmogaus mintys gali išmokyti naujų dalykų, parodyti svarstomo dalyko esmę iš kitos pusės. Atrodytų, kas čia sudėtingo – sėdėk ir klausyk. Tačiau, psichologų manymu, klausyti daug sudėtingiau nei kalbėti pačiam, rašo „Pravda“.
„Mokėjimas įdėmiai ir kantriai išklausyti žmogų, su kuriuo bendraujate, parodant jam geranoriškumą, simpatiją ir supratimą – tikras talentas,“ – rašoma Liudmilos Vasiljevos–Gagnus etiketo vadove. Laimei, šis talentas ne tik būna duotas aukštesniųjų jėgų, bet turint noro, gali būti sėkmingai lavinamas.
Pokalbio metu stenkitės periodiškai žiūrėti pašnekovui į akis, parodykite savo sutikimą linktelėdami galva ir ištardami trumpą repliką. Tačiau nereikia įkyriai nužiūrinėti pašnekovo ar įsisiurbti į jį akimis. Gero tono taisyklės draudžia per arti prieiti prie pašnekovo ir liesti jį net paties gyviausio pokalbio metu. Šypsokitės. Nuoširdi geranoriška šypsena padės jums bet kokioje situacijoje.
Klausydami žmogaus, stenkitės persiimti jo interesais, užduokite klausimus, kurie kyla jo beklausant. Jei galite, nepasakinėkite ir netaisykite, ypač jei pašnekovas už jus vyresnis. Neskubėkite prieštarauti ir ginčytis, neišklausę iki galo. Jei neketinate įžeisti pašnekovo (o tai jau blogas tonas), nenusisukite, nežiovaukite, nesirauskite stalčiuose ar rankinėje, neskambinkite telefonu, nekalbinkite kito pašnekovo.
Vadovaujantis gero tono taisyklėmis, negalima savo nuomonės reikšti kategoriškai. Geriau vartoti tokius žodžius kaip „Man atrodo, kad ...“, „Mano nuomone, ...“. Pareikšdami „Tai visiškai neteisinga!“, „Jūs klystate!“ – jūs tarsi kaltinate pašnekovą melu, todėl tokių frazių geriau vengti.
Jei rasti kompromisą sudėtinga, verčiau nutylėkite. Tačiau jei pašnekovo požiūris jums pasirodė įdomus, dalyvaukite diskusijoje, laikydamiesi polemikos meno taisyklių – dėstykite savo mintis ramiai, be susierzinimo ir bereikalingų emocijų.
Venkite įžeidžiančių replikų. Išauklėtas žmogus niekada neužduos klausimų ir neišsakys pastabų, kurios gali žeminti pašnekovo nacionalinę savigarbą. Kategoriškai draudžiama užgauliai atsiliepti apie konkrečią socialinę grupę, rasę ar asmenybę, o save gerbiantis žmogus neturi dalyvauti tokio pobūdžio pokalbiuose. Tokiu atveju reikia arba pakeisti pokalbio temą, arba palikti pašnekovą.
Nepaisant įsigalėjusios nuomonės, psichologai rekomenduoja pokalbio metu daryti nedideles pauzes, kurių metu pašnekovai gali pagalvoti, įvertinti reakciją į tai, ką jie pasakė, pakeisti pokalbio temą.
Jei jaučiate, kad pašnekovas piktnaudžiauja jūsų dėmesiu, galima atsiprašyti, mandagiai pasakyti, kad turite reikalų ir paprašyti perkelti pokalbį kitam laikui.
Debrah Fine, garsi specialistė, dėstytoja ir knygų apie oficialių pokalbių meną autorė, pataria duoti ženklą prieš užbaigiant pokalbį. Pavyzdžiui, galima pasakyti: „Už minutės aš turėsiu išeiti“. Net jei pokalbis jums nebuvo labai malonus, atsisveikinkite mandagiai ir geranoriškai. Pasakydami įprastas mandagias frazes: „Buvo malonu su jumis pabendrauti“, „Malonu buvo susipažinti“, „Puikiai pabendravome“ ir t. t. galite išsaugoti dalykinį kontaktą.
www.delfi.lt
