Kodėl sunku rasti gerą darbą?

• Darbas turėtų būti tarptautinėje kompanijoje...

• Privalumą teikiu įmonei, kuri daug dėmesio skiria darbuotojo kaip specialisto tobulinimui. Norėčiau dirbti įmonėje, kuri įgyvendina naujausius valdymo ir vadybos sprendimus...

• Iš darbdavio tikiuosi galimybės nuolat tobulintis, kilti karjeros laiptais ir gerų darbo sąlygų...

• Norėčiau mokytis, tobulėti, dirbti man įdomų darbą...

• Noriu pakilti į kuo aukštesnes pareigas ateityje. Tolesnį savo darbą matau kaip direktoriaus (-ės) arba firmos savininko (-ės)...

• Ieškau rimto, ilgalaikio ir perspektyvaus darbo. Tikiuosi draugiško kolektyvo...

• Darbas turėtų būti įdomus, dinamiškas, skatinantis nuolat tobulėt ir aktyviai bendrauti...

• Priimant galutinį sprendimą dėl darbo, man didžiulę įtaką turi darbo aplinka ir kolektyvas, kuris turėtų būti draugiškas, siekiantis vieno tikslo — „komanda“...

Svajonė apie gerą darbą anksčiau ar vėliau aplankys ir jus, kai darbo paieška neduos norimų vaisių. Teks laukti stebuklo... Tačiau kodėl patiems bus taip sunku pasiekti, ko norite? Žinote, kad esate ir protingas, ir šaunus, ir šio to vertas, bet...

Kas lemia sėkmingą karjerą?

Kiekvienas jaunuolis nuo pirmos klasės jaučia nuolatinį spaudimą gerai mokytis, išlaikyti egzaminus, įstoti į aukštąją mokyklą, gauti diplomą. Tam skiriama 16—18 metų ir daug lėšų. Iš tiesų, gerai mokytis — labai svarbu, bet ne vien tai lems sėkmingą karjerą.

Labai svarbu, kaip pajėgsite suderinti keturis skirtingus dalykus: mokymąsi, rezultatyvią veiklą, savo talento (geriausių savybių) panaudojimą ir požiūrį į darbą.

Mokymasis ir profesinė veikla

Mokymasis ir profesinė veikla yra skirtingi dalykai. Mokytis matematikos — tai ne tas pat, kas dirbti matematikos mokytoju, mokytis medicinos — ne tas pat, kas būti greitosios pagalbos gydytoju, o mokytis techninių dalykų — ne tas pat, kas dirbti inžinieriumi gamykloje. Todėl renkantis profesiją reikia galvoti ne apie diplomą auksinėmis raidėmis, bet apie būsimą darbą — ar tikrai jį norėsite dirbti, ar turėsite jam reikiamų savybių, ar turėsite pasiryžimo ilgai ir atkakliai siekti profesinio atsiskleidimo. Geriau, kai besimokant praleisti metai nešvaistomi veltui, skinant braškes turtingos Europos šalies ūkyje.

Deja, net ekonomiką baigę jaunuoliai darbą dažnai vertina kaip tam tikrą funkciją, o ne galimybę kurti rezultatą. „Tik nurodykite man, ką ir kaip daryti, ir aš viską atliksiu labai gerai, žinoma, už nemenką atlygį“, — taip būtų galima apibendrinti daugumos nuostatas. Tačiau didelę „ką ir kaip“ dalį privalo sukurti ir įgyvendinti pats darbuotojas. Dėl to jis turi gerai suprasti, kas yra verslas. Asmeninė finansinė gerovė ateis kartu su pasiektais rezultatais. „Atlygį moka ne darbdavys. Jis tik trumpai pasaugo pinigus. Atlygį moka klientas“, — sakydavo H. Fordas.

Dažnai darbu nusiviliama dėl sunkumų. Nesuprantama, kad darbas — tai procesas problemoms spręsti, o ne akademinio mokymosi vieta. Vadovauti tokiam darbuotojui yra labai sunku — arba viską reikia pačiam sugalvoti ir jam nurodinėti, arba darbas bus atliktas atmestinai, arba visai neatliktas. Kaip gali vadovas gerbti darbuotoją, kurį pats turi dar ir aptarnauti?

Rinkdamiesi profesiją, savo išskirtinumą supraskite geriau

Profesinei ir kitai veiklai reikia kitų žmogaus psichologinių ypatybių nei mokantis. Renkantis profesiją reikėtų atsižvelgti ne tik į gebėjimą jos mokytis, bet ir į gebėjimą dirbti darbą pagal tą profesiją. Pernelyg dažnai, renkantis profesiją ir karjerą, mąstoma šabloniškai — darysiu „kaip kiti“, „kaip dauguma“. Manoma, kad žmogus tarsi minkštas molis ir save galima nulipdyti pagal kitą, tegul ir lydimą sėkmės, žmogų.

Kaip veikiame, lemia mūsų talentas

Žodis „talentas“ yra senas, tačiau šiuolaikinėje psichologijoje įgauna naują prasmę. Tradiciškai talentas reiškia ypatingą žmogaus sugebėjimą, išskiriantį jį iš kitų. Pavyzdžiui, aktoriaus talentas, krepšininko ar kompozitoriaus talentas ir pan.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kiekvienas žmogus turi kokią nors savybę, kuri yra didžiausias jo asmeninis pranašumas arba asmeninis talentas. Jis atsiskleidžia veikloje, kad ir ką žmogus darytų — planuotų šeimos finansus, remontuotų butą, koptų į kalnus ar ieškotų darbo.

Talentas — tai specifinis natūralus veikimo būdas, veiksmas, kurį pažadina motyvas, poreikis išspręsti problemą arba pasiekti tikslą. Nuo mūsų talento priklauso, ką darysime lengvai ir gerai, o kam prireiks didelių pastangų.

Talentas — instinktyvi savybė

Tradiciškai manoma, kad mes arba galvojame, arba jaučiame. Dirba arba kairysis, arba dešinysis smegenų pusrutulis. Tačiau svarbiausia, kad mes dar turime nuspręsti, kaip turime veikti — vedami savo minčių ar troškimų?

Tyrimai rodo, kad tai, kaip mes veikiame, be kita ko, priklauso ir nuo prigimtinių, instinktyvių asmens savybių, instinktų. Pasak amerikiečių mokslininkės Kathy Kolbe, kiekvieno instinkto esmė yra nuspręsti, veikti ir reaguoti greitai ir labai efektyviai. Tačiau šiuolaikiniam žmogui tenka iš naujo mokytis atpažinti savo instinktus ir jais kliautis. Instinktai — kūrybos šaltinis, o intelektas tėra instrumentas.

Kaip mes sprendžiame problemas?

Pagal vyraujantį kūrybinį instinktą K. Kolbe skiria keturis žmonių tipus:
Faktų rinkėjas — vyrauja instinktas tirti;
Nuoseklusis — vyrauja instinktas sisteminti;
Greitai pradedantis — vyrauja instinktas kurti naujoves;
Atlikėjas — vyrauja instinktas demonstruoti.

Jeigu turite faktų rinkėjo instinktą, tai, spręsdami problemą, siekdami tikslo jūs pirmiausia pradėsite rinkti informaciją, tikrinti faktus, nustatyti prioritetus, kriterijus, įsigilinti iki smulkmenų.

Nuosekliojo tipo žmogus kurs planą, organizuos, kontroliuos, viską nuo pradžios iki galo atliks nuosekliai, užbaigs tai, kas pradėta, remsis šablonu ir taip toliau.

Greitai pradedantis žmogus sieks naujovių, pokyčių, generuos idėjas, improvizuos, atliks daugiau, kai bus spaudžiamas laiko terminų, imsis daryti tai, kas atrodo neįmanoma, ir pan.

Atlikėjas — konstruos, kurs modelius, žiūrės daiktų kokybės arba imsis veiklos, susijusios su meistrišku rankų ir kūno panaudojimu ir t. t.Kiekvienam gerai atliekamam darbui reikia kitokio talento. Reikia suprasti savąjį, kad pasirinktume tokią profesiją ir tokį darbą, kur asmeniniais pranašumais būtų pasinaudojama labiausiai. Tai tiesiausias kelias į sėkmę — puikūs rezultatai, įvertinimas, pasitenkinimas pačiu darbu.

Beje, žmonės, kuriems gerai sekasi, tiek daug pasiekia ne todėl, kad yra savaime labai protingi arba darbštūs, o todėl, kad naudojasi savo pranašumais, o ne kovoja su trūkumais.

Dirbti ar bendrauti?

Gyvename informacijos ir komunikacijos amžiuje. Internetas ir mobilusis ryšys atveria neribotas bendravimo galimybes. Bendraudami patiriame daug džiaugsmo. Bendravimo poreikį rodo ir ieškančiųjų darbo lūkesčiai. Naujame darbe beveik visi tikisi geros komandos, puikių tarpasmeninių santykių. Paradoksalu, tačiau noras bendrauti gali irgi tolinti nuo pagrindinio darbo tikslo — verslo plėtros. Darbuotojai ateina dirbti, tikėdamiesi, kad bendraus su kompetentingais ir autoritetingais kolegomis, kad darbo procesas jiemsteiks gyvenimo pilnatvės jausmą. Žinoma, ne kiekvienas darbas tokius lūkesčius gali atitikti.

Yra didelė tikimybė, kad ir jūs papildysite gretas darbuotojų, kurie keičia darbą po darbo, nes ne visai supranta, ko iš jų tikisi darbdavys, savo gebėjimą mokytis vertina labiau nei darbo rezultatus, yra nusivylę darbu, nes negali patenkinti poreikio tobulėti ir bendrauti.

Svajoti ar veikti?

Klausimas, ar tik pats žmogus kaltas dėl to, kad neturi gero darbo ir jo neįvertina darbdavys, yra pagrįstas. Darbdaviai irgi ne šventieji, bet jie vargu ar privalo tokie būti. Net mama ir tėtis mums ne visada įtinka, tai ko norėti iš darbdavių.

Turime pasirinkimą — laukti, kol darbdaviai taps idealūs, arba patiems imtis iniciatyvos ir valdyti savo karjeros procesą.

Didžiausias svajones galėsite įgyvendinti patys, jeigu jau mokyklos suole pradėsite galvoti: kas aš esu, ko iš tikrųjų noriu, ką galiu ir kaip tai pasieksiu.

Ina Savickienė
Personalo brokerių centro direktorė

„Profesijos vadovas 2006“