5 būdai pasirinkti veiklą, kad ji derėtų su tavo prigimtimi
Karjeros kelio pasirinkimas (ar jo keitimas) daugeliui žmonių yra paini ir nerimą kelianti patirtis. Turbūt ne kartą teko išgirsti patarimą “ieškok to, ką tau patinka daryti ir tau nebereiks dirbti”. Bet ar tikrai tai taip paprasta? Juk net ir užsiimant veikla, kuri mums patinka, susiduriame su kitais faktoriais, kurie gali mus trikdyti ir netikti mūsų prigimčiai – aplinka, stabilumo nebuvimas arba kaip tik per didelė monotonija, žmonės, darbo tempas, perspektyvų stoka, mažos augimo galimybės ir daugybė kitų. Arba nutinka taip, kad veikla, kuri iš pradžių atrodė įdomi, po kiek laiko tampa nebeįdomi. Ir kas tada?
Prieš gerą dešimtmetį buvo atlikti įdomūs tyrimai*, parodantys, kad žmonės labai stipriai klysta prognozuodami, kaip jie jausis, darant kažką ateityje. Visi savo aplinkoje galime surasti žmogų, kuris iš pat pradžių pradėjo kažką daryti galvodamas, kad jam tai be galo patinka ir baigdamas tuo, kad jis jaučiasi visiškai ne savo vietoje. Remiantis vien tik savo aistra ir pomėgiais vargu ar pavyks pasirinkti veiklą, kuri tau tiks.
Taigi į ką dar svarbu atsižvelgti pasirenkant veiklą, kad ji derėtų su tavo individualia prigimtimi?
Suprask savo vertybes ir stipriąsias savybes
Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl nesurandame sau patinkančios veiklos yra nepakankamas savęs pažinimas. Kai nesuprantame ar nuvertiname tai, kas mums sekasi geriausiai, taip pat, kai neįvertiname ir neatsižvelgiame į vertybes, kurios yra mums svarbios, dažnai yra sunku teisingai pasirinkti ilgalaike prasme. Kai pasirenkame veiklą neatsižvelgdami į šiuos svarbius aspektus, dažnai po kažkurio laiko vėl atsiduriame toje vietoje, kai veikla nepatinka ir norime kažką keisti. Vienas kelias yra ieškoti ir pažinti save bandymo būdu, kitas kelias yra kuo anksčiau skirti pakankamai laiko savęs pažinimui ir suprasti savo vertybes bei stipriąsias savybes.
Kiekvienas iš mūsų turime kažką, ką sugebame atlikti geriau nei kiti. Gal tai sugebėjimas išlikti ramiam chaotiškose situacijose, kai visi aplinkui panikuoja, gal sugebėjimas perskaityti knygą per vieną valandą, o gal sugebėjimas suburti naujus žmones bendram tikslui. Kame tu esi geriausias? Mes visi turime savo ekspertines sritis, tik kartais to visai neįvertiname. Mums tai rodosi savaime suprantama ir atrodo, kad tai gali atlikti bet kuris kitas žmogus. Tačiau savo stipriųjų asmenybės pusių pažinimas ir vertinimas karjeros prasme yra labai svarbus, nes:
• Suteikia pasitikėjimo savimi.
• Padeda fokusuotis ten, kur reikia.
• Padeda tobulėti.
• Padeda save pozicionuoti.
• Padeda kilti karjeros laipteliais.
Žinojimas, kame esi stiprus, padeda labiau pastebėti ir vertinti kitų stipriąsias savybes.
Asmeninės savybės gali būti dviejų rūšių: įgimtos arba įgytos. Įgimtos dažniausiai gali būti charakterio ar būdo savybės. Pavyzdžiui, vieni žmonės būna labiau intravertiški, kiti ekstravertiški jau nuo pat gimimo. Kaip pavyzdys, intravertiško žmogaus išskirtinė savybė galėtų būti gebėjimas susikaupti, sutelkti dėmesį į vieną kažkokią užduotį, o ekstravertiško – suburti naujų žmonių komandą vienam tikslui. Įgytos savybės įgyjamos per gyvenimą, dažniausiai į tą veiksmą ar veiklą kreipiant daugiausiai dėmesio. Įgytos savybės formuoja asmenybę. Nuolat klausk savęs: “Kokios yra mano stipriosios savybės? Kokiems veiksmams mano artimieji, draugai ar kolegos atiduoda man pilną sprendimų laisvę?”.
Atkreipk dėmesį iš kur ateina tavo pasirinkimai
Daug kur yra skatinama savęs klausti - "Ko iš tikrųjų aš noriu?", "Kodėl darau tai, ką darau?" ir pan. Ir tai nėra blogai, tiesiog ar sąmoningai pastebi, kas atsako į šiuos sau užduodamus klausimus?
Mumyse reiškiasi daug skirtingų vaidmenų: draugas, tėvas, mama, vadovas, darbuotojas, dukra ir pan. Psichologas, koučingo treneris Timothy Gallwey visus tuos vaidmenis vadina Socialiniu Aš. Esmė tame, kad nei vienas iš šių vaidmenų nėra Tikrasis Tu. Tai yra tų socialinių grupių, kurioms priklausai, ar su kuriomis save identifikuoji, sukurti rėmai, nuostatos ar kiti subjektyvumai.
Kai tam tikroje situacijoje išsikeli sau klausimą "Kas yra tai, ko tu nori?", ar pastebi, kuris "Tu" atsako į šį klausimą?
Dažnai tai nėra Tikrasis Tu. Dažnai atsakymai būna įtakoti tam tikro socialinio vaidmens, su kuriuo mes save identifikuoji konkrečioje situacijoje. Geriau pažinus savo asmenines vertybes, bei nuolat ugdant savo sąmoningumą, galime išmokti atskirti - ar iš tikro savęs, ar iš kažkurio kito tavo socialinio vaidmens ateina atsakymai.
Pažink ir atsižvelk į 6 esminius žmogaus poreikius darbe
Labai svarbu suprasti ir atsižvelgti į savo esminius poreikius. Vienas žymiausių amerikiečių motyvatorių, asmeninio augimo trenerių Tony Robbins išskiria tokius pagrindinius poreikius, kuriuos svarbu išpildyti darbe:
1. Užtikrintumas, stabilumas. Tai saugumo, stabilumo, komforto poreikis. Į jį įeina finansinis saugumas, gyvybės saugumas (kiek jaučiuosi saugus savo darbo vietoje), saugumas dėl užimamos vietos, dėl sveikatos.
2. Įvairovė. Tai yra poreikis, kad būtų pakankamai galimybių pokyčiams, būtų įvairovės ir gyvybės veikloje, kitaip tariant, nebūtų per daug monotoniškos užduotys.
3. Įvertinimas, reikšmingumas. Tai poreikis būti ypatingu ir būti įvertintu.
4. Santykiai, ryšys su kitais. Poreikis turėti ryšį su žmonėmis, poreikis būti priimtu.
5. Augimas. Poreikis nuolat augti ir tobulėti.
6. Davimas. Poreikis sukurti vertę daugiau žmonių, nei tik sau asmeniškai.
Pas kiekvieną žmogų vieni ar kiti poreikiai gali būti daugiau ar mažiau išreikšti pagal tai, kiek jų patenkina ir kitose gyvenimo srityse. Tačiau šie poreikiai yra vienareikšmiškai svarbūs visiems žmonėms. Pabandyk įsivertinti, kiek išpildai šiuos poreikius savo esamoje ar buvusiose veiklose dešimtbalėje sistemoje, kur 1 - vertini labai blogai, o 10 - vertini labai gerai. Įsivertinus pamatysi, ko labiausiai trūksta ar trūko veikloje, kurioje nejautei pasitenkinimo. Taip pat pamatysi ką gavai. Tai padės suprasti, kas tau svarbiausia, bei atrasti savo šių esminių poreikių balansą.
Atrask savo asmeninę misiją
Remiantis vedų psichologija, kiekvienas iš mūsų ateidamas į gyvenimą turime savo asmeninę misiją. Ji nebūtinai turi būti susijusi su darbine veikla, tačiau turi eiti išvien su ja, jokiu būdu neturi jos užgožti ar trukdyti jai realizuotis. Asmeninė misija gali būti labai plati, kaip antai “padėti kuo daugiau žmonių pasiekti harmoniją”, “padėti skurstantiems”, o taip pat gali būti labai konkreti “padėti valstybei atgauti nepriklausomybę”, “pakeisti edukacinę sistemą” ir pan. Yra įvairių kelių savo misijai atrasti. Pagal vedų psichologiją, individualią žmogaus misiją galima nustatyti, pasitelkiant astrologijos mokslą.
Puoselėk tinkamas intencijas
Besirinkdamas veiklą ar jau darydamas tai, ką darai, atidžiai pastebėk intenciją – dėl ko tai darai? Jei kažką darydamas jauti nuovargį ir mažai energijos, paklausk savęs – dėl ko tai darai? Tikėtina, kad atsakymas bus labai apribojantis: “dėl pinigų”, “dėl saugumo”, “dėl pripažinimo” ir kt. Net jei iš pradžių tokia intencija tau suteikia pasitenkinimą, savanaudiškos intencijos puoselėjimas vis vien labai greitai suteiks beprasmybės jausmą. Jei savyje atradai tokius atsakymus (beje, kuriuos dažnai sunku pripažinti), paklausk savęs tokių klausimų:
• Kokie mano atliekami veiksmai padeda kitiems žmonėms/pasauliui?
• Kaip darydamas visa tai, ką darau, aš sukuriu vertę kitiems?
• Ką galiu daryti kitaip savo veikloje, kad sukurčiau daugiau vertės kitiems?
Rinkdamasis ar pradėdamas naują veiklą visada pasitikrink, kokia pirminė intencija tave skatina tai daryti. Jei gali sau nuoširdžiai atsakyti, kad tai savanaudiška intencija, paklausk savęs – kaip šioje veikloje gali ją transformuoti į nesavanaudišką? Jei tai neįmanoma šioje veikloje – ieškok kitos, kuri bus naudinga ne tik tau asmeniškai, bet ir sukurs vertę daugiau žmonių.
Tik aukštesnė intencija, jos puoselėjimas gali padėti jaustis energingu ir suteikti vidinį pasitenkinimą. Jei eini ten, kur yra teisinga ir tikra – jautiesi gyvybingas ir energingas, o jei renkiesi neteisingas veiklas ar darysi jas vedimas tik savanaudiškų intencijų, energija ir motyvacija kris.
Tinkamos intencijos puoselėjimas yra aukščiausiai iš visų prieš tai minėtų aspektų. Jeigu darai veiklą vedimas tikrų ketinimų padėti platesniam ratui, negu tik sau ir savo šeimai, tau neišvengiamai seksis ir tu jausi vidinį pasitenkinimą darydamas tai, ką darai.
Daug skirtingų veiklų gali tikti mūsų asmenybių tipams, ir idealu, kai ją pasirinkdami atsižvelgiame į savo asmeninę konfigūraciją bei vertybinius įsitikinimus, tačiau energiją bei vidinį pasitenkinimą stipriausiai augina arba mažina mūsų puoselėjama intencija.
Puoselėk kilnias intencijas ir ilgainiui pastebėsi, kad energijos turi vis daugiau, o vidinį pasitenkinimą dirbant jauti vis dažniau.
......................................................
*Apie tyrimo išvadas plačiau galima pasižiūrėti čia: http://www.ted.com/talks/dan_gilbert_asks_why_are_we_happy
Autorius: Iveta Jocė, sertifikuota karjeros koučingo specialistė.
Daugiau informacijos apie Ivetos veiklą: www.vidinisresursas.lt
