Jūs atleista!
– Kaip tavo naujasis viršininkas? Ar įmanoma su juo dirbti?
– Nuostabus žmogus! Galima apskritai nedirbti!
Iš tautosakos
Jums taip viskas įgriso, kad norite pati parašyti pareiškimą ir išeiti iš darbo? Atsisveikindami pasakė viską, ką apie jus galvoja? Jūsų tinkamai neįvertino, su jumis neteisingai pasielgė, įskaudino ir paprasčiausiai išmetė į gatvę? Nesijaudinkite! Viskas susitvarkys...
Kažkada tik hipotetiškai, gana rimtai įsivaizduodama, svarsčiau, kad galima sugalvoti tam tikras elgesio taisykles, kurios apsaugoja nuo streso, kai jus tokiu būdu atleidžia.
Kol pati nepabuvojau žmogaus, kurį paprasčiausiai išmetė iš darbo, kailyje. Per dvi dienas...
Iš darbo, kurį jūs mėgote ir atlikote kaip niekas kitas, kurį jūs branginote, kuriam atidavėte visas savo jėgas ir energiją. Jūs neišsisukinėjote, dirbote pagal pilną programą ir staiga... Daugiau nebereikalinga. Ir visai neįvertinta.
Kažkas pasikeitė. Jūs netgi nepastebėjote, kada ir kaip viskas įvyko. Kažkokiu būdu virš jūsų galvos susirinko debesys ir vadovybė jus prakeikė. Jūs pasirodėte nereikalinga. Ir jie nusprendė pakeisti kadrus.
Na, tai jų teisė! Ir jums teks su tuo susitaikyti. Ir pabandyti susikurti naujas taisykles. Atsižvelgiant į jūsų egzistavimą bedarbystės sąlygomis. Deja, man išvengti streso nepavyko. Bet jis buvo lengvesnis, nes tam tikra prasme aš buvau teoriškai pasiruošusi. Bet taisykles teko susikurti naujas.
Savaime suprantama, jas sugalvojau sau. Galbūt jums jos bus neaktualios. O gal kažkam pasirodys įdomios. Ir realiai padės išvengti klaidų ir nepasiduoti nusivylimui.
Pirma, atminkite, kad atleidimas – tai ne gyvenimo pabaiga.
Tai ne pralaimėjimas. Tai naujas spiralės, kuria mes judame, vingis, nugalintis erdvę ir laiką. Naujos galimybės ir naujos perspektyvos.
Antra, atleidimas – tai tik permainos, kurioms atėjo laikas jūsų gyvenime.
Ir kurias, visko gali būti, galėjote pražiopsoti. Tai kamertonas, kuris paruošia jus šiems pokyčiams. Tam tikras kokybinis sąmonės šuolis, iš mūsų pareikalaujantis vidinės ir išorinės mobilizacijos.
Trečia, atleidimas – tai laikini sunkumai, kurie greitai išsispręs, jeigu jūs iš tikrųjų tikite sėkme.
Kartais žmogus pasiduoda įtampai ir apatijai, patiria stresą, jeigu jaučia, kad atleistas be priežasties, netikėtai. Jis jaučiasi atstumtas ir pasiduoda nuoskaudai, nepasitenkinimui ir liūdesiui. Visa tai degina jį iš vidaus. Sėja nepasitikėjimo savimi, nesėkmės baimės grūdus ir visiškai nepadeda optimistiškai žvelgti į pasaulį. Toks atleidimas – tai sprogimas, išsiskyrimas su įprastu stabilumu, kuris jam suteikdavo ramybės ir tikėjimo kita diena. Kaip bebūtų gaila, mūsų laikais taip nutinka gana dažnai.
Bet tai nėra priežastis nuteisti save. O taip mes elgiamės, kai iki ausų panyrame į nemalonumus.
Siūlau jums kelis punktus iš savo elgesio instrukcijų arba lozungus, kurie galbūt ir jums padės susidoroti su šia būsena.
Viskas praeis!
Šiuos stebuklingus žodžius užrašiau pačiose matomiausiose vietose, kurių, kaip paskutinio šiaudo, griebėsi mano sąmonė. Išryškinau, kad padėčiau sau kuo greičiau įveikti neviltį. „Viskas praeis! Juodą liniją pakeis balta! Viskas susitvarkys!“, – kaip prakeiksmą kartojau sau, kol galų gale tuo patikėjau.
Išeidama išeikite garbingai!
Tai antrasis lozungas, kurio būtina laikytis, kad atsiplėštumėte nuo negatyvių atleidimo iš darbo išgyvenimų. Ką tai reiškia? Tai, kad nereikia įsikibus laikytis praeities, akcentuoti praradimus. Galbūt geriau susikoncentruoti į patirtį, kurios įgijote, į sėkmę, kuri aplankė, į klaidas, išmokiusias jų išvengti. Neproduktyvu kerštauti ir krėsti smulkias šunybes, kurios galų gale nuramins jūsų savimeilę, bet paliks blogus prisiminimus apie jus. Pavyzdžiui, nerekomenduojama nuslėpti svarbią informaciją, bandyti atverti akis kolektyvui atskleidžiant skandalingus darbo proceso faktus, liežuvauti ir kelti skandalus. Žmonėms, liekantiems dirbti, tai bus nemalonu. Ir jūsų emocijų taupyklė pasipildys dviem – trim piktais žvilgsniais, mintimis, kupinomis neigiamos energijos, ir netgi prakeikimais. Ar jums to reikia? Be to, jums gali neišmokėti viso atlyginimo. Darbo knygutėje gali suformuluoti „savo“ atleidimo iš darbo priežastį. Esant reikalui, pateiks visai ne tokias rekomendacijas, kokių jūs nusipelnote. Taigi nespjaukite į šulinį... Kas žino, kaip pasisuks jūsų gyvenimas. Gali būti, kad kada nors susikirs jūsų ir buvusių bendradarbių keliai. Tegul jie jus prisimena tik iš gerosios pusės. Ir tegul duoda tik geras rekomendacijas, kurių prireiks norint įsidarbinti naujoje vietoje.
Neatitrūkite!
Kai tik jūsų amžinai užimtoje darbotvarkėje atsiranda laisvo laiko, jūs su malonumu jį skiriate namų reikalams, senai neišspręstoms buities problemoms, paprasčiausiam poilsiui... Tame yra racionalumo grūdas. Bet praradus darbą ekstremaliomis sąlygomis mėgautis jūsų širdžiai miela buitimi, man atrodo, yra nerentabilu. Geriausia priemonė nuo depresijos, susijusios su atleidimu iš darbo, – tai naujos darbo vietos paieškos. Be to, dabar, gal netgi šią dieną. Tai padeda užsiimti kuo nors rimtu ir nesijaudinti dėl menkniekių.
• Apibrėžkite vietą, į kurią pretenduojate, darbo užmokesčio dydį, savo kvalifikaciją, galimybes, sugebėjimus ir pageidavimus. Tikriausiai bus keli variantai.
• Kiekvienam variantui paruoškite atskirą, daugiausiai sėkmės sulauksiantį gyvenimo aprašymą. Nepateikite per daug informacijos apie save. Kažin ar kas nors įsiskaitys į jūsų turtingą biografiją. Darbdavių nedomina, ar jūs mokate siuvinėti kryžiuku, bet informacija apie gebėjimą dirbti kompiuteriu, su buhalterinėmis programomis, užsienio kalbų mokėjimą, paskutinę jūsų darbo vietą, pareigas, karjerą ir patirtį tikrai pravers. Pageidautina ją pateikti kuo trumpiau (ne daugiau nei vienas lapas). Būtinai nurodykite, į kokias pareigas ir užmokestį pretenduojate (tai yra „ką“ ir „už kiek“ norite dirbti). Kartelę galima šiek tiek kilstelti. Tuomet liksite patenkinta ir tada, kai būsite priversta susitaikyti su mažesniu atlyginimu.
• Gyvenimo aprašymą išplatinkite visuose žinomuose darbo paieškos portaluose ir išsiuntinėkite į firmas, kurios ieško darbuotojų. Nebijokite paskęsti pasiūlymų jūroje. Geriau turėti pasirinkimą, negu laukti tinkamos progos.
• Neskubėkite sutikti su pirmu pasitaikiusiu pasiūlymu. Antras, trečias arba dvidešimt penktas gali pasirodyti kur kas patrauklesnis.
• Pernelyg nepasitikėkite darbo agentūromis, kurios pamačiusios savo portale naują pranešimą pradės jus atakuoti skambučiais. Jie tėra tik tarpininkai tarp jūsų ir darbdavio. Bet bendravimas su agentais padės įveikti sumišimą, nedrąsumą, jūs išmoksite bendrauti ir susipažinti su klausimų, kuriuos jums gali užduoti būsimasis darbdavys, diapazonu.
• Prieš eidama į susitikimą pasistenkite surinkti kuo daugiau informacijos apie organizaciją, kuri jus kviečia. Jeigu nemėgstate veltui šlaistytis po miestą ieškodama atsitiktinių pažinčių, paklauskite, kokias pareigas jums siūlo, koks atlyginimas, pasidomėkite, kur tiksliai įsikūrusi įmonė, koks jos pavadinimas, paprašykite kontaktinio telefono.
Atsakymas – ne nuosprendis
Kartais keli nesėkmingi pokalbiai iš eilės gali sukelti labai nemalonių išgyvenimų. Sumažėja ir be to jau maža mūsų savivertė, o mes pradedame ne ieškoti, o prašyti. Mes būname pasiruošę patys primokėti, kad tik atkreiptų į mus dėmesį ir priimtų į darbą.
Ši pozicija pavojinga, nes mes stengiamės ne augti, o tampame priklausomi nuo kažkieno interesų. Įsidarbindami mes dažnai pamirštame, kad mes – taip pat tam tikra prekė, kurią reikia mokėti pelningai parduoti. Ar prisimenate Michalkovo pasaką „Kaip senis karvę pardavė“? Niekas už ją nemokėjo tiek, kiek norėjo senis, kol atsirado apsukrus jaunuolis, sugebėjęs karvės trūkumus paversti privalumais. Be to, taip sumaniai, kad senis nusprendė pasilikti karvę sau.
Žinoma, nereikia sau priskirti nebūtų savybių, žinių ir proto, bet ir iš drovumo menkinti savo pasiekimus šiuo atveju nenaudinga.
Jeigu nuleisite pageidaujamo atlyginimo kartelę, tai autoriteto ir svorio darbdavio akimis jums taip pat nepridės. Pagalvokite: jeigu jūs pati savęs nevertinate, ar sugebės tinkamai įvertinti jis.
Kad nenusipigintumėte, jums tikriausiai teks išstudijuoti rinkos kainas, už kurias parduodama prekė, tai yra jūs. Kiek šiais laikais uždirba aukščiausios klasės kirpėja? O kiek pardavimų vadybininkas? Pasidomėkite. Gali paaiškėti, kad atlyginimas, kurį gavote anksčiau, yra du kartus mažesnis nei rinkos kainos, o jūs iš įpročio jį palikote savo gyvenimo aprašyme ir atitinkamai sumažinote. Tai nedaro jums garbės, nes nesiorientuojate rinkos kainose ir nežinote savo vertės.
Nepamirškite savo privalumų!
Reklamuodamiesi darbo rinkoje, mes orientuojamės į kokias nors įprastas savybes ir kokybės standartus, pavyzdžiui, vyras/moteris iki 35 metų amžiaus, aukštasis išsilavinimas, ne mažesnė nei 5 metų darbo patirtis ir t.t. Kai kurie darbdaviai, kurie ieško darbuotojų laikinai užkišti visokias skyles, turi savo atrankos kriterijus.
Visa tai gali riboti jus. Tačiau tai neturi būti fatališka. Kaip dažnai iš darbingų asmenų galime išgirsti frazes: „Sulaukus mano amžiaus taip sunku susirasti darbą. Visur pageidauja tik jaunų (patyrusių!)“, „Aš neturiu specialaus (aukštojo) išsilavinimo ir negaliu pretenduoti į tokį atlyginimą!“
Bet jūs galite turėti kitokių privalumų, kurie vertinami ne mažiau. Tereikia juos atrasti. Taigi jeigu esate jauna ir neturite išsilavinimo, jūsų privalumas gali būti didesnis darbingumas, kūrybingumas sprendžiant problemas, greitas darbų įsisavinimas, energingumas, mobilumas, sugebėjimas greitai keisti veiklos pobūdį, galimybė vykti į komandiruotes. Ir, žinoma, jeigu jūs esate vyresnė, svarbiausias jūsų koziris gali būti patirtis, darbštumas, atsakingumas, sugebėjimas savarankiškai priimti sprendimus ir t.t. Bet kokiu atveju jūs turite įtikinti darbdavį, kad sugebate ir norite dirbti (žinoma, jeigu tai atitinka realybę). Kaip tai padaryti? Tai jau technikos ir jūsų patirties bei galimybių reikalas.
Žmogui, kuris nori dirbti ir užsidirbti, nėra nieko nepasiekiamo.
