Ar įgyta profesija pateisina dirbančiojo lūkesčius?

Pagal specialistų paieškos portalo cvmarket.lt duomenis šiuo metu net 66 proc. darbingų asmenų Lietuvoje teigia dirbantys ne pagal įgytą profesiją. Tarp tokių itin daug pasirinkusių humanitarinius mokslus. Dažniausia to priežastis - darbo pagal specialybę gauti neįmanoma arba jis pernelyg prastai apmokamas. Jei šie trukdžiai būtų pašalinti, daugiau nei pusė nedirbančiųjų pagal profesiją, nubrauktų dulkes nuo diplomo.

 Tačiau yra ir nemažai žmonių, kurie prie savo specialybės grįžti nebenori: pamatė, kad rinkdamiesi užsiėmimą, iš kurio pragyvens, apsiriko, rado įdomesnį darbą ir pan. 14 proc. teigia, kad nedirba pagal diplomą ir to nenorėtų, dar 19 proc., nors ir dirba tai, ko išmoko aukštojoje ar profesinėje, mielai to atsisakytų arba jau ieško su diplomu nesusijusio užsiėmimo. Likę 15 proc. dirba pagal specialybę ir yra tuo visiškai patenkinti.“

Kaip rodo cvmarket.lt darbo paieškos duomenų bazės įrašai, tarp labiausiai nusivylusių – humanitarinių profesijų atstovai: filologai, istorikai, politologai ir pan. Tik 16,4 proc. įgijusių tokį išsilavinimą ir toliau ieško darbo pagal specialybę. Kiti dažniausiai renkasi vadybininko, pardavimų konsultanto, klientų aptarnavimo specialisto darbą. Įdomu ir tai, kad ir ankstesnis darbas, kurį savo gyvenimo aprašymuose nurodo darbo ieškantys humanitarai, tik 14,2 proc. atvejų buvo susijęs su jų įgytu diplomu.

Humanitarus vejasi teisininkai. Vilties įsidarbinti juristu ar teisininku nepraranda beveik 33 proc. - ieškančių darbo. Tarp tų, kurie didelių vilčių į diplomą nededa, populiariausios klientų aptarnavimo ar pardavimų specialisto pozicijos.

Daugiau iš savo diplomo tikisi finansų, ekonomikos ir apskaitos specialistai. Nurodančių, kad vis tiek ieško darbo pagal profesiją yra net 52 proc., nors iki šiol pagal specialybę dirbę teigia tik 30,4 proc. finansininkų ir ekonomistų.